​​    ​




​Straipsniai

 

Vasario 15 d.  

​DIRBTINIS INTELEKTAS: GALIMYBĖS IR MORALINIAI IŠŠŪKIAI ​


Microsoft direktorius Bradas Smithas audiencijoje pas popiežių Pranciškų. 2019 m. vasari 13 d. EPA nuotrauka
​​
„Dirbtinis intelektas paveiks kiekvieną visuomenės gyvenimo sritį, bus kuriamas ir naudojamas ne vien technologijų sektoriaus. Todėl pasaulis turi susitikti, kad šiuos klausimus spręstų bendros atsakomybės dvasioje“, – sakė Bradas Smithas, JAV informacinių technologijų koloso Microsoft direktorius, kurį vasario 13-ąją audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus. Ta pačia proga Microsoft vadovas suteikė interviu Šventojo Sosto dienraščiui „l’Osservatore Romano“, kuriame kalbėjo apie būtinybę technologijos pažangą susieti su etika, politika ir teise. 

​Kaip pasiekti, kad technologijų nereikėtų bijoti, kad jomis galima būtų pasitikėti? Pasak Brado Smitho, „kiekvienai dideles socialines pasekmes sukeliančiai technologijai reikia naujų įstatymų“, nes tos pasekmės gali būti ir teigiamos, ir neigiamos. Šluota galima iššluoti, galima ir suduoti. Visame pasaulyje paplitęs teksto kūrimo instrumentas Microsoft Word pasitarnavo kilniausiems žmonių siekiams išreikšti, bet taip pat ir mažai kilniems tikslams. „Kuo instrumentas yra galingesnis, tuo didesnė yra nauda arba žala, kurią jis gali padaryti“, sakė jis. Blogose rankose kiekvienas instrumentas gali tapti ginklu. Todėl būtina, kad Einsteino žodžiais, „žmonijos savitvarkos galia“ eitų žingsnis į žingsnį su technologija. Reikia stiprių etinių principų, įstatymų evoliucijos, atitinkamai suformuotų ir naujų kompetencijų įgijusių žmonių, pačios darbo rinkos reformų. „Jei norime išgauti maksimumą iš galingos ir daug žadančios dirbtinio intelekto technologijos, visi šie dalykai turi persidengti“, – pabrėžė „l’Osservatore Romano“ pašnekovas. Pasak jo, tiesa, jog ši technologija vystosi nepaprastai greitai ir ją geriausiai supranta tie, kurie prie to prisideda. „Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad geriausiai žinome kokį vaidmenį ji turi atlikti visuomenėje. Todėl būtina, kad valdžios, akademinio pasaulio, verslo, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotų šalių atstovai susivienytų ir kartu lipdytų ateitį. Vis labiau būtina tai daryti ne vienoje bendruomenėje, vienoje šalyje, tačiau globaliniu lygiu“, – sakė Bradas Smithas. Jis pateikė asmens duomenų pavyzdį. Viena vertus, jų reikia kiek įmanoma daugiau, kad technologijos veiktų geriau, ypač tos, kurios sugeba mokytis pačios ir aktyviai siūlyti sprendimus. Kita vertus, prieiga prie asmeninių duomenų turi būti reguliuojama teisiškai, kad asmens privatumas, jautri informacija būtų apsaugoti. Siekiant „produktyvios pusiausvyros“ tarp šių dviejų tikslų vyriausybės, mokslininkai, industrijos sektorius, pilietinė visuomenė turi diskutuoti ir bendradarbiauti. „Kad sumažintų įsikišimo į privatumą riziką, vyriausybės turi remti tyrimus tokių technologijų, kurios leidžia sistemoms naudoti asmeninius duomenis be prieigos prie asmenų tapatybės“, – sakė Microsoft vadovas, vėliau pridūręs, jog viena iš labiausiai aptariamų technologijų šiuo metu yra veidų atpažinimas. Ši technologija gali būti panaudota nuotraukų klasifikavimui, šeimos narių ar draugų sąsajoms, tačiau taip pat sukelti problemų žmogaus teisių, privatumo ir laisvos išraiškos srityse. Demokratinėse visuomenėse išrinktieji valdžios atstovai privalo atrasti pasvertą pusiausvyrą tarp viešojo saugumo ir visų demokratinių laisvių, tarp sveikos konkurencijos, socialinės atsakomybės ir sėkmės rinkoje. Norint, kad žmonės pasitikėtų dirbtinio intelekto technologija ir taikymu, visiems turi galioti „teisinės valstybės“ principai. Negalima delsti, nes po kelerių metų su veido atpažinimu susijusios paslaugos gali būti taip išplitusios, jog bus daug sunkiau suvaldyti jų keliamas socialines problemas, pažymėjo Bradas Smithas, taip pat pristatęs įvairias Microsoft kompanijos formacijos ir švietimo iniciatyvas. Kaip buvo paminėta, prie JAV informacinių technologijų giganto vadovo vizito Vatikane organizavimo prisidėjo Popiežiškoji gyvybės akademija. Ta pačia proga paskelbta, jog Akademija ir Microsoft kompanija įsteigė premiją geriausiai mokslinei disertacijai apie dirbtinio intelekto technologijos panaudojimą žmogaus gyvybės naudai. Atsižvelgiant į šių temų visuotinę reikšmę ir greitą vystymąsi Popiežiškoji gyvybės akademija joms skiria 2019 ir 2020 metų darbus. Jau vasario 25–26 dienomis bus sušauktas darbinis seminaras „Roboetika: žmonės, mašinos ir sveikata“. Robotika ir dirbtinis intelektas yra sritys, kurios vis daugiau susisieja tarpusavyje. Šis seminaras taps tarsi įžanga į 2020 metus, kuriuos Popiežiškoji gyvybės akademija skiria būtent „Dirbtinio intelekto“ temai, naujųjų technologijų ir antropologijos bei etikos klausimams.







​​ 
 
  algimantasjuoz@gmail.com
   +370 682 19030
   I-V 9:00-17:00
© PigiosSvetaines.lt