Marija3.jpg
"Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų "            Pakuonio - Piliuonos - Viršužiglio parapija
 
LT
Straipsniai




Įpradžią 5
 

Rugsėjo 25 d.

Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Pal. Vladislovas iš Gielniovo

Vladislovas_palaimintas.jpg
Palaimintasis Vladislovas iš Gielniovo. 1750 m. Paveikslas iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios.

Rugsėjo 25 d. liturginiame kalendoriuje minimas palaimintasis Vladislovas iš Gielniovo miesto Lenkijoje – kunigas, pranciškonų observantų (bernardinų) ordino vienuolis, poetas, tikėjimo tiesų aiškintojas.

Palaimintasis Vladislovas gimė Gielniovo mieste apie 1440 metus. Jo tėvai buvo neturtingi miestiečiai. Žinoma tik tai, kad palaimintojo Vladislovo tėvo vardas buvo Petras. Krikšto metu palaimintasis Vladislovas pakrikštytas dvigubu Martino Jono vardu. Gielniovo mieste Vladislovas baigė parapijos mokyklą, kurioje mokėsi skaitymo, rašymo, katekizmo ir liturginio giedojimo. Vėliau persikėlęs gyventi į Krokuvą mokėsi Krokuvos katedros mokykloje.

1462 metais balandžio 23 dieną pal. Vladislovas buvo priimtas studijuoti į Krokuvos akademiją, tačiau mokslų nepabaigė – rugpjūčio 1 dieną įstojo į pranciškonų observantų – bernardinų ordiną, įsteigtą 1453 metais pranciškono Šv. Jono Kapestrano. Paveikti pranciškonų observantų pamokslų į ordiną įstojo iš viso apie 300 Krokuvos akademijos studentų ir dėstytojų. Palaimintasis Vladislovas 1462 metų pabaigoje davė vienuolio įžadus ir pasirinko savo globėjo Šv. Vladislovo vardą.

1482 metais numirus palaimintajam Simonui iš Lipnicos, vietoje jo nuo 1486 iki 1487 metų buvo Krokuvos bernardinų vienuolyno egzaminatorius. Užsitarnavęs pagarbą savo karštais pamokslais ir veikla, nuo 1487 iki 1490 metų, o taip pat ir nuo 1496 iki 1499 metų buvo Lenkijos bernardinų ordino provincijolas. Būdamas provincijolu vadovavo 22 vienuolynams, o taip pat dar ir praplėtė Lenkijos bernardinų provinciją įsteigdamas dar du vienuolynus Skepe ir Polocke. Pasakojama, kad pal. Vladislovas vizituodavo vienuolynus basas ir visada atvykdavo pėsčias. Taip pat žinoma, kad Vladislovas dalyvavo Generalinėje kapituloje 1490 metais Urbino ir 1498 metais Mediolano miestuose.

Palaimintasis Vladislovas pasižymėjo asketišku gyvenimu ir dideliu pamaldumu Jėzaus Kančiai (ypač Jėzaus nuplakimo paslapčiai) bei Jėzaus Vardui ir Švč. Mergelei Marijai. Pasakojama, kad Vladislovas visada miegodavo ant patiestų šiaudų be jokios pagalvės ir užsiklodavo tik savo abitu, vaikščiodavo basas ir apsirengęs ašutinį apdarą, dažnai maldoje plakdavo save rimbu ir savo asketišku gyvenimu užsitarnavo tiek jaunų, tiek senų vienuolių pagarbą. Nors tuo metu vyraujanti bažnytinė kalba buvo lotynų, tačiau pal. Vladislovas pamokslavo, rašė giesmes ir mokė tikėjimo tiesų lenkų kalba, o tai pritraukdavo minias tikinčiųjų.

Paskutiniais gyvenimo metais palaimintasis Vladislovas buvo Varšuvos bernardinų konvento gvardijonas ir pamokslininkas.

Palaimintasis Vladislovas iš Gielniovo mirė 1505 metais gegužės mėnesio 5 dieną 65 metų amžiaus, iš kurių 43 metus praleido būdamas vienuoliu. Palaidotas Varšuvos bernardinų Šv. Onos bažnyčioje. Palaimintojo Vladislovo kultas ėmė plisti iš karto po mirties, nes prie jo karsto susirinkdavo begalės tikinčiųjų, kurie prašydavo pal. Vladislovo malonės. 1572 metais balandžio mėnesio 13 dieną mirusiojo relikvijos, dalyvaujant popiežiaus nuncijui kardinolui Giovanni Francesco Comendoni ir karaliui Žygimantui Augustui, buvo perneštos į centrinį altorių. 1630 metais prie Varšuvos bernardinų Šv. Onos bažnyčios pastatyta jam skirta koplyčia. Tačiau beatifikacijos dekretą popiežius Benediktas XIV išdavė tik 1750 m. vasario 11 d., o beatifikacijos iškilmės įvyko Varšuvoje 1753 m. minint bernardinų veiklos Abiejų Tautų Respublikoje 300 metų jubiliejų. 1759 metais popiežius Klemensas XIII paskelbė Vladislovą iš Gielniovo Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėju. 1962 metais popiežius Jonas XXIII paskelbė palaimintąjį Vladislovą iš Gielniovo Varšuvos globėju.

Palaimintojo Vladislovo raštams priskiriama viena iš pagrindinių bernardinų maldų, taip pat daugelio giesmių tekstai. Tai buvo pirmasis katalikų vienuolis, kūręs dviem kalbomis: lotynų ir lenkų. Palaimintojo Vladislovo sukurtos giesmės paplito Lietuvoje ir Rusijoje. Tarp daugelio jo nuopelnų bernardinų ordinui buvo tai, kad jis vyko į Rusijos žemes ir ten skleidė tikėjimo tiesas. Misijonierišką veiklą Rusijos žemėse liudija palaimintojo Vladislovo iš Gielniovo kūryba. Tam tikslui buvo skirta jo giesmė „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“, kurią bernardinai nurodė giedoti visuose savo konventuose. Kai kurie šio bernardinų ordino vienuolio sukurtų giesmių tekstai buvo išversti į lietuvių kalbą ir ilgai giedami Lietuvos bažnyčiose. Dalis tokių giesmių pateko ir į pirmą lietuvišką katalikišką S. M. Slavočinskio 1646 m. giesmyną (pvz., „Kas nori szwenćiauśey Pannay tarnauti“).

Vilniaus Bernardinų bažnyčioje iki 1940 metų buvo 1750 metais sukurtas paveikslas, kuriame vaizduojamas Palaimintasis Vladislovas iš Gielniovo. Paveiksle vaizduojamas stebuklingas įvykis iš palaimintojo gyvenimo legendos, kaip prieš pat mirtį, 1505 m. Didįjį penktadienį, sakydamas pamokslą Varšuvos konvente, palaimintasis Vladislovas apimtas ekstazės maldoje klausytojų akyse pakilo iš sakyklos aukštyn, šaukdamas: „Jėzau. Jėzau.“ (pasak legendų ir Šv. Pranciškus Asyžietis, ir Šv. Teresė Akvilietė karštai besimelsdami taip pat yra pakilę nuo žemės paviršiaus).

Šiame paveiksle palaimintasis Vladislovas iš Gielniovo pavaizduotas tradiciniais bernardinų drabužiais (vilki virve sujuostu rudu abitu, avi sandalus). Kairėje rankoje Vladislovas laiko iškėlęs „Kristaus prie stulpo“ figūrėlę ir tai yra tarsi nuoroda į stiprų palaimintojo pamaldumą kenčiančiam Kristui ir jam itin būdingus Viešpaties Nuplakimo slėpinio apmąstymus, o dešinėje rankoje turi plakimosi įnagį – tai aliuzija į jo itin asketišką gyvenimą ir praktikuotą plakimąsi bei kitus apsimarinimo būdus. Prie sakyklos pritvirtintas krucifiksas yra būdinga bernardinų bažnyčių sakyklų detalė. Paveikslo dešinėje nutapytas fantastinės architektūros fragmentas, vaizduojantis bažnyčios interjerą, kuriame pro arką tolumoje matyti peizažas. Dešiniajame viršutiniame kampe nutapytos angelų galvos tarsi liudija įvykio nepaprastumą ir dangiškųjų jėgų dalyvavimą jame.

Apatinėje kairėje dalyje įkomponuotas kartušas su įrašu lotynų kalba:

„B(eatus) / Ladislaus / de Gielniow ord(inis) / Minor(um) S(ancti) Francisci / P(atrum) Bernardinorum Prov(inciae) / Maioris Polon(iae) neo beati-/ ficatus a s(anctis)simo Benedikto XIV anno Jublae / 1750 die 12 Febr(uarii)“.

„Palaimintasis Vladislovas iš Gielniovo Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių ordino tėvų bernardinų, Didžiosios Lenkijos provincijoje beatifikuotas švenčiausiojo Benedikto XIV 1750 jubiliejinių metų vasario 12 d.“.

Parengė Juozapas Blažiūnas

&
pakuonioparapija.lt

 


pradžią5
...............................................................................................................................................................




 
 
 
 

facebook.jpg
 

Angelas.png
 
Vatikano_radijas.gif
 
katalikai.jpg
 
bernardinai.gif
 
baznycios_zinios.jpg

Artuma.jpg
 
katekizmas.jpg
 
klauskkunigo.jpg
 
kataliku_pasaulio_leidiniai_logo_300x150_1.png
 
Kauno_mariu_regioninis_parkas.jpg
 
 {nomultithumb}