​​    ​




​Straipsniai



Kovo 4 d.  

​NEPAŽINTAS KAZIMIERAS KUN. ROBERTAS URBONAVIČIUS
​ ​
Daniel Schultz. Šv. Kazimieras Jogailaitis (fragmentas), 1620. Wikipedia.org nuotrauka

Šiandien minimas Lietuvos globėjas šventasis Kazimieras daugumai tautiečių siejasi su Kaziuko muge: klumpėmis, mediniais šaukštais ir riestainiais – trumpai tariant, su XIX amžiaus nacionaliniu paveldu. Gaila, bet mums Kazimieras nėra tas pat kaip airiams šventasis Patrikas – tautos pasididžiavimas. Net ir Vilniuje mielai švenčiama Šv. Patriko diena, nors tikrų airių pas mus tikriausiai nėra gausu. Norint susidraugauti su kokiu nors žmogumi, neužtenka žinoti jo gyvenimo faktų ar ką jisai mėgsta – pirmiausia reikalingas širdies ryšys. Panašiai yra ir su šventaisiais. Jie mums reikalingi ne tam, kad pažintume jų gyvenimus, bet kad sektume jų pavyzdžiais bei jaustume jų globą. Kas mus laiko atokiai nuo Kazimiero – gal suformuotos pamaldžios klišės, kurias geriausiai reprezentuoja saldūs šventojo atvaizdai? Galbūt hagiografijos detalės, pateikusios Kazimierą kaip bekūnę angelišką būtybę, neturėjusią nieko bendro su žemišku gyvenimu – užsisklendusį karališkuose rūmuose ir tik naktimis išeinantį pasimelsti prie uždarytų Katedros durų? O galbūt ir lietuviškas bruožas nebranginti to, kas sava? Kiekviena epocha turi atrasti sau priimtinus šventojo bruožus, tačiau rodos, kad Kazimiero įvaizdis įstrigęs XX a. vidurio pamaldumo įvaizdžiuose ir niekaip neatkeliauja iki šiandienos. Tarp lelijų snaudžiantis karalaitis vis dar nėra pažadintas ir neprakalba XXI amžiaus žmogui. Tad kuo galėtų šių dienų Lietuvai ir jos gyventojams būti aktualus šventasis Kazimieras?

Kun. Robertas Urbonavičius. Kauno kunigų seminarijos nuotrauka
 
Kazimieras nemanė, kad politika yra nešvarus reikalas, o būnant politiku galima daryti, ką nori. Piktnaudžiavimas galia. Turbūt tai yra opiausia moderniosios Lietuvos politikos bėda. Galioja ydinga mąstymo ir elgesio sistema, grįsta sąžinės ir teisingumo atsisakymu politikoje, kai asmeninė ir mažų grupių nauda iškeliama virš bendrojo gėrio. Tuo tarpu Kazimieras, kai pavaduodavo tėvą valdymo reikaluose, visuomet siekdavo teisingumo ir socialinio jautrumo.
  Turtų Kazimieras nelaikė didžiausia vertybe. Socialinis neteisingumas. Kai pelnas, asmeninė gerovė iškeliama į pirmą vietą, tuomet regime darbuotojų išnaudojimą, gamtos išteklių netausojimą. Kai vieni ilsisi Balio saloje, kiti skaičiuoja likusias dienas iki „orios senatvės pensijos“. Net ir gyvendamas kaip karališkos šeimos narys, Kazimieras buvo beturtis širdyje ir nesinaudojo turtų teikiamomis galimybėmis. Jis suprato, kad turtas tėra tik priemonė daryti gera, o ne tikslas. Turimas savo lėšas jis išdalindavo varguoliams.

  Konkretus, praktiškas tikėjimas. Kazimieras kasdien dalyvavo šventosiose Mišiose, adoruodavo Viešpatį, meldėsi Mergelei Marijai – nes žinojo, kad pirmiausia svarbu malda, iš kurios kyla veikla, o ne kitaip. Tikėjimo praktika neturėtų apsiriboti vien privačia erdve ar bažnyčios lankymu per šventes. Kazimiero pavyzdys rodo, kad tikėjimas yra jėga, kuri turi perkeisti visą tikinčiojo gyvenimą bei visas sritis. Tikintysis visur turėtų vadovautis tikėjimo mokymu – tiek namie, tiek darbe, tiek politikoje.

Šv. Kazimieras (fragmentas). XVI a. I p., galbūt po 1535 m. Katedros gaisro. Wikipedia.org nuotrauka
Kazimiero dvasingumas nebuvo atitrūkęs nuo artimo meilės. Savo tikėjimą karalaitis įrodė darbais – slaugė ligonius, šelpė pavargėlius, globojo našles ir našlaičius. Būdamas tarp vargšų netgi užsikrėtė džiova. O kaip dažnai mūsų dvasingumas apsiriboja vien poterių kalbėjimu ir sekmadieninės pareigos atlikimu.

  Malonumų kultas nebuvo jo gyvenimo tikslas. Kazimieras gyveno aplinkoje, kuri buvo persmelkta gašlumo. Norėdami pagydyti sūnų nuo džiovos, tėvai jam siūlė išbandyti „šiuolaikišką“ priemonę – turėti lytinių santykių. Ir mes esame epochoje, kuri lytinius santykius atsiejusi nuo atsakomybės. Šventojo Kazimiero, jauno vyro elgesys gali būti padrąsinimas jaunimui nepasiduoti aplinkos spaudimui, kuris verčia elgtis taip kaip visi.

  Kiekviena karta savaip išgyveno ryšį su šventuoju globėju: Baroko epochoje jis buvo idealaus valdovo ir tikinčiojo pavyzdys; okupacijų ir neramumo metais jo buvo šaukiamasi kaip kovotojo su prispaudėjais. Mūsų užduotis – atrasti, kuo Kazimieras prakalbintų šių dienų tautiečius.



​ 
 
  algimantasjuoz@gmail.com
   +370 682 19030
   I-V 9:00-17:00
© PigiosSvetaines.lt