2020.10.11 / Monika Bašinskienė


Pakuonio krašto partizanų atminimas
​​    ​

pakuonioparapija.lt


  


Kai lingę siūbavo laiminga mama, Tuomet lakštingalos suokė upelio šlaite, Skaičiavo žingsnius laimingus, Tėvelio kiemely, tėvelio širdy... Lietuvoje nėra nei vieno žmogaus, kuris nežinotų, ką reiškia žodis „partizanas“. Tai žmogus už tėvynę ir Dievą davęs priesaiką. Lietuvos partizanų priesaika buvo vainikuota mirtimi... Tai sunkūs ir skaudūs žmonių gyvenimų likimai... Į partizanų gretas stojo ir davė priesaiką ištvermingiausi Lietuvos sūnūs ir dukros, tiesiog aukojosi visai Lietuvai. Žmonės, matydami tokią okupanto neteisybę, suteiktą skausmą, išdavė tėvynainius išdavikams, o patys patapo „išvaduotojais“, negalėjo su tuo gyventi, tame blogio visu smarkumu siautėjime. Be gailesčio ir užuojautos buvo mėtomi žmonės kur papuolė... Lavonų buvo primėtyta pakelėse, turgų aikštėse ar kitose viešose vietose... Tiesiog numesti žmonių lavonai buvo išniekinami, apnuoginti, negražiose pozose suduldyti. Dieve, apsaugok... Žmonių buvo pilni kalėjimai, lageriai, daug vargo Sibire. Ypač žiauriai buvo elgiamasi su partizanų šeimomis. Senas ar jaunas, mažas ar didelis – visi buvo viename katile. Pakuonio krašte taip pat veikė partizanų būriai, ir jie buvo laikomi tėvynės priešais. Žudomi, kankinami, jie, jų kūnai buvo išniekinti ir numesti... vabzdžiams. Nuo vabzdžių veidai pajuodo, Sklido kvapas neskanus... Netoli Pakuonio bažnyčios taip pat buvo patrizanų nužudymo vieta, jų kūnų čia gulėjo apie šimtas... Antanas Juodis toje vietoje pastatė kryžių ir jį aptvėrė tvorele. Ilgus metus stovėje jis. Ir dėl savo amžiaus kryžiaus medis, nužudytų partizanų įrašai medinėse lentose, tvorelė supuvo, nuvirto... Kažkas vis ruošėsi atnaujinti, sutvrakyti viską, bet taip ir liko vieta be tvarkos... 


​Pagaliau Pakuonio parapijos klebonas Rimas Pilypaitis ėmėsi šio rūpesčio. Pasikvietė Pakuonio seniūną Antaną Keturakį, kitus parapijiečius: Ričardą Čiupą, Kęstutį ir Giedrę Butkus, Kęstutį Lodą, Rimą Ežį, Ramūną Maksvytį. Visi kartu ėmėsi šios vietos įamžinimo, skaudžios praeities ateičiai priminti darbams. Jie išrinko gražų, tinkamą partizanams priminti akmenį Vangų karjiere, ilgai derino šios vietos sutvarkymo galimybes su dabartiniais šis vietos savininkais... Ir po ilgų derinimų ir pasiruošimo darbų, pagaliau, buvo pastatytas akmuo su gražiu užrašu „Pakuonio krašto partizanams atminti“. 


​Akmuo yra ne tik gražus, bet dėl savo ne vienos tonos svorio, „pareikalavo“ ir nemažai vargo jį atgabenti. Į tai nekreipė dėmesio, ir savo jėgų bei technikos negailėjo stiprūs, su žvaliu protu bendraminčiai Ričardas, Kęstutis, Rimas, kurie, nors ir sunkiai pasidarbavę bendram visų atminimui, bet atvežė ir pastatė akmenį. Ateičiai... Ačiū, Ačiū ir dar kartą Ačiū jiems!
​ ​ ​​​

​ 
 
  algimantasjuoz@gmail.com
   +370 682 19030
   I-V 9:00-17:00
© PigiosSvetaines.lt