Pamąstymai iš Švento Rašto





 

​2022.09.27

Šventoji Dvasia   

​[...] jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios... 1 Korintiečiams 6,19
​  ​

Kas yra Šventoji Dvasia? Ji yra Dievas – taip, kaip ir Tėvas bei Sūnus. Visus juos mes vadiname Švč. Trejybe. Trejybę paaiškinti labai sudėtinga, nes mūsų protas sunkiai apčiuopia dvasines realijas. Mes, žmonės, esame riboti, o Dievas – beribis. Galbūt tą faktą bus lengviau įsisavinti, jei atminsime, kad Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia visąlaik buvo, yra ir bus per amžius. Sukūrimas buvo patikėtas į Sūnaus rankas. Biblijoje sakoma, kad „Visa per jį [Kristų] atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“ (Jn 1,3). Tačiau skaitant pirmojo Pradžios knygos skyriaus 2 eilutę, darosi aišku, kad Šv. Dvasia irgi dalyvavo sukūrimo procese, sklandė virš kūrinijos. Atėjus laikui, Dievo Sūnus gimė šioje žemėje žmogaus pavidalu atpirkti pasaulio, kurį pats buvo sukūręs. Vėliau, jau po mirties ant kryžiaus ir prisikėlimo, Jisai sugrįžo atgal pas Tėvą į dangų. Dievo Sūnus gyveno ir savo žemiškąją tarnystę vykdė konkrečiai apibrėžtoje teritorijoje, viename Palestinos kampelyje. Grįžęs atgal į dangų, į žemę Jisai siuntė Šv. Dvasią, kad Ji padėtų vykdyti tarnystę pasaulio mastu. Ir šiandien Šv. Dvasia apšviečia žmonėms protą, skatina mus ilgėtis Dievo, suprantamomis padaro dvasines tiesas. Visame pasaulyje Šv. Dvasia ragina žmones ateiti pas Kristų, gyvena tikinčiųjų širdyse, padeda mums kiekvieną dieną. Dievas nori, kad krikščionys būtų pilni Jo Dvasios. Dienos malda Viešpatie Jėzau, Tavo Šv. Dvasios pažinimas suteikia man paguodos ir stiprybės.


​​​​
 

​2022.09.26

Jūs galite pamokslauti!  

​Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje... Mato 24,14



Mes esame Evangelijos prievaizdai. Galia skelbti pačią Geriausią Naujieną danguje ir žemėje buvo suteikta ne angelams, o atpirktiems žmonėms. Ta žinia buvo patikėta paprastiesiems, nuolankiesiems. Kai kas mano, kad pamokslauti gali tik dvasininkai. Tačiau toks manymas yra klaidingas. Liudyti gali ir turi kiekvienas krikščionis. Kiekvienam Kristaus sekėjui skirta skelbti Gerąją Naujieną. O ją skelbti galime įvairiai – dalydamiesi savo patirtimi arba išaukštindami Kristų kasdieniame gyvenime. Labai dažnai regimi pamokslai yra kur kas paveikesni už girdimus. Jie būna lyg audiovizualiniai liudijimai. Dar pamokslauti galime aukodami stokojantiems, kad tie, savo ruožtu, tarsi perėmę estafetę pamokslautų toliau. Apie nesavanaudiškumą ir krikščionišką dosnumą byloja ir dovanos misionieriams, paaukojimai bažnyčiai bei labdaringa veikla. Visuose tokiuose ir panašiuose dalykuose mes esame Dievo partneriai. Su Jo malone mes padedame atpirkti šį pasaulį. Šiandien Dievui labiau nei kada nors anksčiau reikia mūsų laiko, talentų, liudijimo ir lėšų. Tapkite veikliu, ištikimu Dievo partneriu. Dienos malda Kad ir kur šiandien eičiau, Viešpatie, padėk man būti dėmesingam aplinkiniams. Žmonėms verkiant reikalinga Tavoji meilė. Padėk man būti panašiam į Tave ir pasitarnauti žodžiu ar darbu – su meile ir pasiaukojimu, taip, kaip tai darytum Tu. ​


 
 

​2022.09.22

Žmogaus išgelbėjimas – Dievo darbas  

​Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti. Apaštalų darbų 4,12


Žmogaus išgelbėjimas yra Dievo darbas. Dievas imasi iniciatyvos jį atlikti, nuveikia jį, užtvirtina ir toliau prižiūri jo padarinius. Žmogaus sielą gelbstintis tikėjimas yra tikėjimas Kristumi kaip Dievo Sūnumi – ne kaip šiaip geru žmogumi ar puikiu mokytoju, o kaip unikaliu, viengimiu gyvojo Dievo Sūnumi! Toks tikėjimas atitinka Naujojo Testamento liudijimą ir pirmųjų Evangelijos skelbėjų pareiškimus. Visi jie skelbia apie būtinybę tikėti Jėzumi Kristumi kaip dievybe. Dienos malda Viešpatie Jėzau, gyvojo Dievo Sūnau, garbinu Tave iš visos širdies ir šlovinu Tavo šventą vardą. ​
​​
 

​2022.09.21

Dievo slėpiniai  

​Jo [Dievo] neregimosios ypatybės – jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių... Romiečiams 1,20



Jei norite racionaliai paaiškinti Dievą ir atlikti išsamų Jo ištyrimą, tai jums neišdegs. Esama tokių Dievo slėpinių, tokių paslapčių, kurių šiame gyvenime, kad ir kaip stengtumės, neįminsime. Kaip menkas, laikinas, erdvėje ir laike apribotas žmogus galėtų perprasti beribį, amžiną Dievą? Nereikėtų stebėtis ir tuo, kad mums sunku paaiškinti daugybę materijos pasaulio paslapčių. Pavyzdžiui, kas išmano, kodėl sunkio jėga nukreipta į Žemės centrą? Kas paaiškintų visuotinį traukos dėsnį? I. Niutonas jį nustatė, tačiau paaiškinti neįstengė. Arba kas galėtų paaiškinti dauginimosi stebuklą? Daugelis dalykų byloja apie Dievo buvimą, įrodo Jo egzistavimą. Tačiau paprasta tiesa tokia: Dievo neįrodo proto išvedžiojimai. Jo neįmanoma sukišti į žmogiškus rėmus ar kokią algebros formulę. Jei Dievo buvimą būtų galima įrodyti vien žmogaus protu, tai Dievas būtų ne didesnis už Jį pagrindusį protą. Dienos malda Visagali Dieve, nors ribotas mano protas neįstengia perprasti Tavo didybės, širdyje ne kartą esu pajutęs Tavo Artumą ir jo teikiamą ramybę. Ir tuo labai džiaugiuosi!



​​​
 

​2022.09.20

Išlikime atsidavę  

​Pats Dievas sukūrė mus tokiais, kokie esame, ir dovanojo mums naują gyvenimą Kristuje. Nuo pat pradžių Dievas buvo numatęs, kad savo gyvenimą nugyvensime, talkindami, visokeriopai padėdami kitiems. Efeziečiams 2,10 (TLB)


Laimė ir visi beribiai iš dangaus saugyklų besiliejantys palaiminimai priklauso nuo mūsų santykio su Dievu. Jei esame Dievo vaikai, tai būsime visiškai nuo Jo priklausomi ir visiškai Jam atsidavę. Tik vaikams skirta paveldėti tai, kas veda į laimę. Norint būti Dievo vaiku, būtina nusilenkti Jo valiai ir jai atsiduoti. Prieš tapdami turtingi, turime pripažinti esantys visiški vargšai. Prieš tapdami įsūniais, turime pripažinti savo skurdą. Kai suvokiame, kad visas mūsų teisumas ir gerumas – tik kaip purvini skudurai Dievo akivaizdoje, o mūsų užsispyrimas ir kietasprandiškumas griauna mums gyvenimą, kai suprantame, kad esame visiškai priklausomi nuo Dievo malonės per tikėjimą ir nuo nieko daugiau, tada prasideda mūsų kelionė į laimę. Žmogus į Dievo pažinimą įžengia ne per darbus, o malone per tikėjimą. Darbais dangaus ir laimės nepelnysite. Moralė jūsų neišgelbės. Patys savęs nepakeisite, neištobulinsite ir neišsipirksite. Dangus ir laimė yra Dievo dovana per Kristų. Dienos malda Viešpatie Jėzau, padėk įsisavinti tikėjimo faktą, kad pas Tave ateiname vien tik iš Tavo malonės. Vien tik Tavo dėka, esame teisūs Dievo akivaizdoje.


​​
 

​2022.09.19

Jei nori ką nors pakeisti, keiskis pats  

​Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save. Romiečiams 14,12
​  ​

Visai nesiginčiju su K. Markso teiginiu, kad „religija yra opiumas liaudžiai“. Nesistengiu ginti religijos. Ji žmonijos istorijoje yra įplieskusi ne vieną karą. Dauguma religingais save vadinančių žmonių pasižymi stipriomis išankstinėmis neigiamomis nuostatomis, pasipūtimu, veliasi į rietenas ir net pasisako už vergovę. Tuo tarpu aš norėčiau paraginti tiesiog tikėti Jėzumi, kuris yra pasakęs „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Ar jums iš tikro ne vis vien? Ar šiandien jaučiatės nusivylęs visuomene? Jei taip, metu jums iššūkį žengti pirmąjį žingsnį – pirmiausia mesti akį į save. Dienos malda Dieve, atleisk man, kad dažnai nepavyksta mylėti savo artimo taip, kaip pridera. Noriu, kad mano gyvenimas aplinkiniams bylotų apie Tavo meilę ir gailestingumą, Viešpatie Jėzau. 


​​​
 

​2022.09.16

Evangelijos beprotybė  

​[...] mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį... 1 Korintiečiams 1,23


Vienas didžiausių poreikių šiandieninėje bažnyčioje – užsidegimo stoka. Krikščionys turėtų liepsnoti tikėjimu Kristumi, labiau juo džiaugtis. Nes juk tikėjimas Kristumi yra gyvybiškai svarbus dvasinis elementas. Apaštalai savo metu vaikščiojo su Kristumi, todėl vėliau tiesiog negalėjo neliudyti apie tai, ką matė ir girdėjo. Kiekvienas krikščionis turėtų tapti Kristaus ambasadoriumi ir pademonstruoti karštą atsidavimą, kokį, pvz., rodė Šv. Pranciškus. Kiekvienas krikščionis turėtų būti apsvaigęs nuo Kristaus ir toks pilnas švento įkarščio, kad niekas neįstengtų jo užgesinti. Evangelija, kurią skelbė Paulius, tų laikų pasaulyje skambėjo kaip beprotybė. Užsikrėskime ir mes tąja beprotybe! Būkime tokie užsidegę, kokie buvo ankstyvieji krikščionys. Veržkimės pirmyn kaip Dievo Dvasios pilni vyrai ir moterys! Dienos malda Viešpatie, įskelk many troškimą eiti ir skelbti aplinkiniams apie Tavo meilę.



​​​
 

​2022.09.15

Kaip gyvuoja jūsų siela?  

Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą? (K. Burbulio vert.) Morkaus 8,36-37



Pasaulyje, kuriame gyvename, labai daug dėmesio skiriama kūno apetitui numalšinti, fizinių reikmių tenkinimui. Deja, beveik visai nesirūpinama sielos reikalais. Kaip tik todėl mes tampame labai vienpusiški. Žmonės nusipeni fiziškai, o dvasine prasme jaučiasi silpni, nustekenti. O juk sielai derėtų skirti bent jau tiek pat dėmesio, kiek ir kūnui. Žmogaus siela trokšta bendrystės ir bendravimo su Dievu. Jai stinga šlovinimo, ramybės, apmąstymų. Jei sielai kasdien neduodama peno, jeigu ji reguliariai nemankštinama, galiausiai tampa silpna ir susitraukusi. Ji būna nepatenkinta, sutrikusi, nerami. Dauguma žmonių griebiasi butelio, šitaip siekdami numalšinti sielos ilgesį, paskandinti nepasitenkinimą. Kiti puola eksperimentuoti lytiniuose santykiuose. Treti dar kaip nors kitaip malšina sielos ilgesį. Tačiau iš tikrųjų tik Dievas gali visiškai patenkinti vidinius poreikius, nes siela sukurta Dievui ir be Jo ji nesiliaus blaškytis, kamuosis. Dienos malda Brangus Viešpatie, ačiū Tau už tai, kad tuomet, kai šaukiausi atleidimo ir prašiau Tavosios meilės, Tu neatstūmei manęs. Padėk man šiandien gyventi taip, kaip pridera Tavo vaikui.



 

​2022.09.14

Tikra draugystė  

​Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus. Jono 13,35


Be artimo ryšio žmogaus sielą smaugia vienatvė. Jam būtinas draugystės, bendrystės garantas. Paliktas visiškai vienas, žmogus neįstengia niekuo džiaugtis. Pačioje pradžioje Dievas pasakė: „Negera žmogui būti vienam“ (Pr 2,18). Ievos sukūrimas buvo žmogiškos bendrystės užuomazga. Dievo tauta yra vienas kūnas, kurio nariams nelemta funkcionuoti atskirai ar neparodyti rūpesčio kitam. Vienintelis tikras kūnas pasaulyje yra Bažnyčia. Nors pasaulis dažnai kalba apie brolybę, tačiau iš tiesų jame visi vadovaujasi filosofija „kiekvienas už save“. Dievo vaikams garantuojama pati tikriausia ir puikiausia draugystė tiek čia, tiek anapus. Tik būdami sujungti tikros draugystės ir meilės saitais, mes atrasime ir tikrą, gilią ramybę. Vien tik Dievas įstengia nugriauti žmones skiriančius etninius ir rasinius barjerus. Ir vien tik Jis gali suteikti tokios meilės, kuria turėtume mylėti savo artimą. Tikros brolybės šiame pasaulyje nepavyks sukurti tol, kol žmonės netikės Kristumi. Vienintelė iš tikro jungianti jėga pasaulyje yra Kristus. Vien tik Jis gali suvienyti žmonių širdis, apjuosdamas jas nuoširdžia meile. Dienos malda Tėve, pamokyk mane apie tikrą brolybę Kristuje.

​ 
 

​2022.09.12

Romus ir laimingas  

​Palaiminti romieji; jie paveldės žemę. Mato 5,5


Jam būdinga kalbėjimo maniera Jėzus savo klausytojams išsakė sukrečiantį teiginį – kad nuskils ne kam kitam, o būtent romiesiems. Jie bus laimingi. Tie žodžiai ryškiai kontrastuoja su tuo, kas įprasta mums, su šių laikų laimės suvokimu. Mes dažnai sakome: „Laimingi tie, kurie yra protingi; jie pelnys bičiulių susižavėjimą“; „Laimingi nesnaudžiantys, veržlieji; jie paveldės karjerą“; „Laimingi turtingieji; jie turės daug draugų ir pilnus namus modernios įrangos.“ O Jėzus manė kitaip. Beje, Jis nesakė: „Būkite romūs, tai paveldėsite žemę.“ Jis kuo puikiausiai žinojo, kad romumas – tai Dievo dovana, bruožas, būdingas tik iš aukšto atgimusiam žmogui. Išsakydamas palaiminimus, Jėzus nedavė įsakymo: „Būkite romūs, nes taip reikia.“ Ne! Jis tenorėjo pasakyti, kad, jei norime įminti laimės mįslę ir džiaugtis gyvenimu, tai romumas – esmė. Dienos malda Viešpatie, noriu apmąstyti Tavo romumą. Padėk jį diegti mano gyvenime.

​​
 

​2022.09.09

Mokslas ir tikėjimas  

​[...] nes per jį [Dievą] praturtėjote visu kuo – visokiu [...] pažinimu... 1 Korintiečiams 1,5


Tikras mokslas ir krikščioniškasis tikėjimas nesikerta ir yra visiškai suderinami dalykai. Asmeniškai aš manau, kad kai pagaliau pažinsime visą tiesą, paaiškės, kad Pradžios knygos pasakojimas yra nuostabiai tikslus pasaulio sukūrimo aprašymas. Ir nors tas pasakojimas nėra labai išsamus, pateikia tik pagrindinius punktus, manyčiau, kad moksline prasme jis tikslus. Atmesdami Bibliją vien todėl, kad ne viską joje ar pasaulyje suvokiame, pasielgtume kvailai ir neatsakingai. Tuo pačiu ir visus mokytojus norėčiau paraginti apsiriboti tik ta sritimi, kurioje specializuojasi. Iš patirties žinau, kad kartais netikintys žmonės užsipuola krikščionių tikėjimą, mėgindami sudirbti jį per savo srities prizmę, nors iš tikrųjų neturi nė menkiausio supratimo apie tai, kas yra tikroji krikščionybė. Niekas juk, pvz., nesiunčia meno kritiko aprašyti futbolo varžybų arba sporto komentatoriaus pakomentuoti meno kūrinių. Prašykite Dievo išminties viską įvertinti objektyviai, užsibrėžkite kasdien skaityti Bibliją ir melstis. Jei taip elgsitės, Dievas suteiks jums tikėjimo ir išminties išnarplioti bet kokią problemą. Dienos malda Tėve, man kasdien skaitant Tavo Žodį, meldžiu, apreikšk savo meilės ir išminties tikrumą. Tavo Žodis man yra didelis pasimėgimas!



 

​2022.09.08

Būkime atviri prieš Dievą  

​Dievas myli linksmą davėją. 2 Korintiečiams 9,7



Dižiausia davimo palaima – ne finansinė, o dvasinė. Kaip tik tuomet atsiranda aiškus suvokimas, kad galite būti visiškai atviri prieš Dievą. Tą akimirką gimsta stiprus pojūtis, kad šį tą prasmingo nuveikiate kartu su Dievu, kad esate sujungti su Juo partnerystės saitais ir galite nuveikti kai ką konstruktyvaus, kad darbuojatės petys petin su Juo, vienijami troškimo laimėti pasaulį Jėzui Kristui. Aukodami pinigus ar kitas gėrybes, mokotės gyventi neįsikirtę šio pasaulio turtų „nagais ir ragais“, duoti laisvai, nes prieš akis šviečia amžinosios vertybės. Kaip jūs aukojate? Ar duodate pakankamai laisvai ir džiugia širdimi? O gal skaudama širdimi, sukąstais dantimis? Jei Dievui atiduodate tik likučius, tai daug netenkate – jus aplenkia tikras krikščioniško aukojimo džiaugsmas ir palaiminimas. Dienos malda Visagali Dieve, atleisk man už tai, kad dažnai pakišu Tau tai, kas atlieka. Širdy aiškiai suvokiu, kad Tavęs pranokti aukojimo srityje man vis tiek nepavyks.  


​​
 

​2022.09.07

Dangaus slėpinys 

​[...] ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose. Psalmynas 23, 6



Pastebėkite Dievo meilę. Biblija moko, kad Dievas yra meilė. Mes buvome nusidėjėliai, svetimi Dievui. Mes buvome Dievo priešai, sukilę prieš Jį. Maištininkai. Buvome nusipelnę pragaro. Nepaisant to, kad priešinomės Dievui, maištavome prieš Jį, nusidėjome, elgėmės priešiškai, Biblija sako, kad Dievas mus vis tiek mylėjo amžinąja, ištikimąja savo meile tiek, kad atidavė savo Sūnų ir leido Jam mirti ant kryžiaus už mūsų nuodėmes. Joks žmogus neįstengia šitaip mylėti, jei nėra atėjęs pas Kristų. Patys iš savęs jūs neturite galios mylėti. Dienos malda Tavo meilė apgaubia mane, Viešpatie Jėzau, kad ir kur būčiau. Daugybei žmonių reikalingas išgydymas, kurį suteikti gali tik Tavo meilė. Pripildyk mane savo meile (agape) tokiems.  


 

​2022.06.10

Atgimimas   

​[...] apsivilkti nauju žmogumi (apsirengti nauja prigimtimi – kt. vert.)... Efeziečiams 4,24



Teksase sklando toks iš senų laikų išlikęs pasakojimas apie vyrioką, kuris kas rytą rišdavęs savo arklį prie stulpo priešais smuklę. Bet štai vieną gražų rytą išėjęs laukan smuklės šeimininkas pamatė gerai pažįstamą arklį pririštą prie stulpo priešais metodistų bažnyčią. Išvydęs ir jo šeimininką, žvitriai žingsniuojantį gatve, jis pasisveikino ir paklausė: „Sakyk, bičiuli, kodėl šįryt tavo arklys pririštas prie metodistų bažnyčios?“ Žmogelis jam atsakė: „Jei nori žinot, vakar per prabudimo pamaldas aš įtikėjau Dievą, atsiverčiau. Taigi teko pakeisti ir stulpus.“ Atgimimas – tai gimimas iš naujo arba „stulpų“ ir „stovėjimo aikštelių“ pakeitimas. Tai ir yra tikrasis atsivertimas. Dienos malda Viešpatie, padėk man gyventi taip, kad aplinkiniai suprastų, jog esu susaistytas nebent tiktai Tavo meilės saitais, prisirišęs prie Tavo laisvės.  
​​​
 

​2022.09.05

Išlaisvinanti tiesa  

​Ateikite pas mane visi, kurie vargstate... Mato 11,28



Tikrą krikščionį atpažinsi iš to, kad jis turi užmezgęs ir palaiko asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi. Krikščionybė – tai Kristus, o Kristus – tai krikščionybė. Ir aš kalbu pagarbiai, kai sakau, kad Jėzus – daugiau nei vien tik Jo idėjos. Visa, ką Jis kalbėjo, yra tiesa. Tačiau be Jo net ir toji tiesa būtų bejėgė. Žmonės patys gali įsitikinti išlaisvinančia tiesos galia. O Jėzus yra pasakęs: „Aš esu tiesa.“ Dienos malda Jėzau, ačiū Tau už tai, kad sutraukai mane varžančius pančius. ​

​​​​
 

​2022.09.02

Gyvenimo kovos  

​Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus [ant medžio]... 1 Petro 2,24
​  ​

Visas mūsų gyvenimas – tarsi milžiniškas kovos laukas. Taip jau yra ir nieko čia nepašvilpsi. Net ir žmogaus organizme, pasak gydytojų, be paliovos verda kova dėl išlikimo: gerosios bakterijos nuolat priešinasi ir kovoja su blogaisiais įsibrovėliais mikrobais; baltieji kraujo kūneliai grumiasi su infekcijomis, siekdami palaikyti gyvybę ir t. t. Kova šėlsta ne tik fizinėje, bet ir dvasinėje plotmėje. Biblija teigia, kad mums tenka kovoti su „šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis“ (žr. Ef 6,12). Tamsa neapkenčia šviesos. Namie laikau šunį. Pastebėjau, kad jis mieliau puola prie pašvinkusio, iš po žemių iškasto kaulo nei prie šviežio, švaraus ėdalo. Mano keturkojis bičiulis negali tam atsispirti - taip jam liepia prigimtis. Žmogus prigimčiai irgi neįstengia pasipriešinti savo jėgomis – jį dažnai traukia tai, kas nepadoru, gašlu, niekinga. Prigimties šauksmas stipresnis, nebent žmogus atgimtų iš naujo. Kol jo neperkeičia Kristaus galia, tol jis priešiškai nusistatęs prieš visa, kas susiję su Kristumi. Dienos malda Mąstydamas apie Jėzaus šioje žemėje atliktą darbą, kurį Jis vainikavo didžiausia įmanoma auka, meldžiu, kad mano šiandieniniais darbais būtum pašlovintas Tu, mylimas Gelbėtojau.


 

​2022.09.01

Pirmasis misionierius  

​Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais. Mato 4,19


Pats pirmasis misionierius – Jėzus! Jis nerymojo rankų sudėjęs ir pasyviai nelaukė, kol kas nors susidomės Jo mokymu ir galiausiai susipras pas Jį ateiti. Jėzus pats veržėsi pas ligonius, kenčiančius, liūdinčius, nešdamas džiaugsmo, išgydymo ir išgelbėjimo žinią. Net ir būdamas vaikas, Jis ėjo į šventyklą, kur mokė daktarus bei įstatymo žinovus, gerai pasikausčiusius senųjų tradicijų srityje. Jėzus rado laiko nukeliauti į pajūrį ir įsilieti į pačių paprasčiausių, sunkiai triūsiančių žmonių gyvenimą, sakydamas jiems: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Kad ir kur eidavo, Jėzus visuomet „keldavo bangas“: Jis išjudindavo ir keisdavo žmones. Galiausiai neapsikentę jie prikalė Jį prie kryžiaus – daugiausiai už tai, kad Jis per daug kiršino jų savanaudišką prigimtį ir griovė jų saugų, vargais negalais susikurtą gyvenimėlį. Jėzus ne tik pats buvo misionierius, misionieriais Jis ragino būti ir savo sekėjus! Dienos malda Kad ir kur eičiau, visur plyti Tavo misijų laukai, Viešpatie. Padėk man tai geriau suvokti ir įsisavinti, kad kitiems sugebėčiau perteikti džiugią Tavo žinią.



 

​2022.08.31

Mums lemta mažėti  

​Ištirkime ir patikrinkime savo kelius, grįžkime pas VIEŠPATĮ! Raudų 3,40



Šiuolaikinė filosofija, iškelianti pasitikėjimą savo jėgomis ir gebėjimą tvarkytis pačiam, daugelį privertė manyti, kad galime apsieiti be Dievo. Neretai išgirsi sakant: „Religija skirta jausmingiems, silpniems žmonėms. O štai žmogaus, kuris tvirtai pasitiki savo jėgomis, niekas negali įveikti.“ Čia vertėtų pastebėti, kad kaip tik šioje „savimi pasitikinčiųjų“ kartoje yra kaip niekada daug alkoholikų, nusikaltėlių, karų, skyrybų, puolimų, grobstymų, žmogžudysčių, savižudybių ir kitų nelaimių. Pats laikas būtų atsipeikėti ir pasimokyti iš savo klaidų, nes labai jau karčiai jos mums atsirūgsta. Atėjo laikas mažiau pasitikėti savimi ir labiau pasikliauti Dievu. Dienos malda Ištyręs savo širdį ir perkratęs mintis, matau, kad dar labai daug kur pasikliaunu savo jėgomis. Prašau Tavo atleidimo, Viešpatie. Padėk man pasitikėti Tavimi, prašau Tavo vedimo.



​​​
 

​2022.08.30

Pomirtinio gyvenimo viltis  

​[...] teisusis ir mirdamas turi viltį. Patarlių 14,32 (K. Burbulio vert.)



Apie mirtį kalbėti mums nepatinka. Mūsų kartoje mirtis yra tabu, uždrausta tema. Nepaisant to, mirties tikrovėje neišvengs nė vienas. Kartais per televizorių pasižiūriu filmus, kuriuose vaidina jau mirę aktoriai. Filme jie atrodo gyvi, bet iš tikro yra jau mirę. Kai kurie iš jų buvo mano bičiuliai. Mirtis reali. Tai kova, kurią kiekvienas kovos pats. Niekas kitas negali mums padėti mirties valandą. Nors, pvz., Dovydas kalba apie viltį net ir mirties akivaizdoje. Ta viltis padeda numalšinti mirties baimę. Kokia toji viltis? Ji sukasi aplink prisikėlusį Kristų. Paulius rašo, kad „nebūti kūne“ reiškia „būti su Viešpačiu“. Mirties baimė gali būti numalšinta. Dienos malda Viešpatie Jėzau, su visišku pasitikėjimu aš laukiu dienos, kai mano siela pasiliks su Tavimi per visą amžinybę.



 

​2022.08.29

Atvira širdis 

​Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai... Mato 5,43-45


Baigdamas savo kalbą apie Jėzaus įtaką žmonijos istorijoje, H. G. Wellsas pasakė: „Nieko tad nuostabaus, kad to galilėjiečio mūsų ankštoms širdims kiek per daug, tiesa?“ O vis tik, nors žmogaus širdis ir maža, jos pakanka, kad tenai apsigyventų Kristus (aišku, jei tik žmogus sutinka Jį įsileist). Kristus savo sekėjų širdyse įdiegia krikščionišką meilę, kad jie gyventų be piktumo ir mirtų be apmaudo. Tokios meilės, apie kurią kalbėjo Kristus, atseikėti žmogui gali tik Dievas. Ji yra vienas iš Dvasios vaisių. Kai žmogus ateina pas Kristų, jis perkeičiamas. Žmogui atleidžiama už praeities klaidas, jis gauna galios mylėti kitus tokia meile, kuri viršija natūralų gebėjimą mylėti. Dienos malda Brangus Tėve, išliek ant manęs tos pačios meilės Dvasios, kurios buvai davęs pirmiesiems mokiniams. Noriu, kad mano darbai būtų sklidini Tavo meilės.


​​​​
 

​2022.08.26

Pasidavimo paslaptis  

​Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei [...] taip dabar atiduokite savo narius tarnauti teisumui, kad taptumėte šventi. 

​Romiečiams 6,19
​  ​


Visi esame girdėję pasakymą „Nešokinėk kaip varlė prieš dalgį“. Romūs žmonės gyvenime nešokinėja kaip ta varlė – jie neatsikerta ir nekovoja. Jie yra įminę pasidavimo arba atsidavimo Dievui paslaptį. Kai mes nustojame grumtis, Jis pradeda kautis už mus. Užuot netvėrę apmaudu, varginę kūną nuodėmingais įpročiais ir toliau užsispyrėliškai žaloję sielą, turėtume nuolankiai visa atiduoti į Dievo rankas. Tada konfliktai išsinarplios, vidinė įtampa atslūgs, gyvenimas pradės šviesti kitomis spalvomis. Jūs jausitės atradę savo vietą. Nuobodulys išsisklaidys, o užgimusi viltis vers su nekantrumu laukti, kas bus toliau. Nuolankiai ir romiai pasiduodami Dievui, jūs pradėsite „paveldėti žemę“ – t. y. visus gerus dalykus, kuriuos Dievas yra numatęs Juo pasikliaunantiems. Dienos malda Padėk man šiandien atsiduoti Tau, Tėve. Nuo Tavęs neslėpsiu net ir pačių giliausių minčių.

​​
 

​2022.08.25

Neapsakomas džiaugsmas  

​Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius „krikščionimis“. Apaštalų darbų 11,26
​  ​


III a. Kartaginos vyskupas Kiprijonas savo bičiuliui Donatui laiške rašė: „Pasaulis blogas, Donatai. Jame neįtikėtinai daug blogio. Tačiau pasaulio siautulyje aš aptikau tykią ir šventą tautą, įminusią didžią paslaptį. Tos tautos žmonės atrado tokį džiaugsmą, kuris tūkstančius kartų pranoksta bet kokius šio nuodėmingo pasaulio malonumus. Jie niekinami ir persekiojami, tačiau dėl to nesirūpina. Jie – savo sielos šeimininkai. Jie nugalėjo pasaulį. Tie žmonės, Donatai, yra krikščionys [...] ir aš esu vienas iš jų.“ Jeigu atgailavote už savo nuodėmes ir priėmėte Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją, tai jūs irgi esate vienas iš jų. Dienos malda Viešpatie Dieve, leisk man šiandien prisiminti tuos krikščionis, kurie ėjo pirma manęs ir praskynė kelią. Ačiū už įkvepiančius prisiminimus apie juos. Padėk ir toliau branginti palikimą, gautą Jėzuje Kristuje. ​

​​​​
 

​2022.08.24
​Santuokos tyrumas  

[...] mąstykite apie tai, kas [...] tyra... Filipiečiams 4,8




Niekur Biblijoje neteigiama, kad seksas – nuodėmė. Tiesiog žmogus, nuodėmingos prigimties užvaldytas, ima tai, kas Dievo numatyta kaip šlovingas, dviejų širdžių meilę užantspauduojantis dalykas, ir sutepa jį, paverčia pigiu, žemu, purvinu. Biblija sekso tema kalba tiesiai, griežtai pasmerkdama seksą už santuokos ribų. Tai, kad amoralumas išplitęs, dar nereiškia, kad tokia padėtis normali. Tai, kad kai kurie dvasininkai su juo taikstosi, nereiškia, kad tai teisinga. Biblija skelbia: „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį“ (Pat 16,25). Pagal žydų įstatymą bausmė už ištvirkavimą būdavo mirtis. Pagal Dievo šiandien galiojantį įstatymą tokie dalykai irgi baigiasi mirtimi – dvasine mirtimi. Dienos malda Aplink išsikerojusi sistema gundo nesilaikyti Tavo įsakymų, Tėve. Padėk man išlaikyti žvilgsnį nukreiptą į Jėzų. ​

​​​
 

​2022.08.23

Nuodėmės šaknys  

​Tačiau visa mes lengvai nugalime per tą [Kristų], kuris mus pamilo. Romiečiams 8,37


Pagrindinė pasaulio bėda susijusi ne tik su visuomenėje įsigalėjusia socialine nelygybe, išsimokslinimo stoka ar fiziniu badu. Juk visi pastebime, kad net ir labai išsilavinę, gerai įmitę žmonės yra kamuojami godulio, neapykantos, įvairių aistrų ir geidulių, kurių neužgesina jokie mokslai. Nuodėmės šaknys giliai suleistos žmogaus širdyje, apraizgiusios ją – kaip tik tai ir yra pati didžiausia bėda. Tas nelemtas šaknis gali išdeginti tik Viešpaties ugnis. Kaip tik tai padaryti ir atėjo Kristus. Jis atėjo ne simptomų apmalšinti, o gydyti širdies ligos. Dienos malda Tėve, išrauk nuodėmę su šaknimis iš mano gyvenimo. Pripildyk mane savąja meile, kad galėčiau pasipriešinti aplink išsikerojusiam blogiui.  
​​​
 

​2022.08.22
Dievo suteikiamas aprūpinimas   

​Mes juk žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui [palapinei] suirus [t. y. mums mirus], mūsų laukia Dievo pastatas [naujas kūnas], ne rankomis statyti amžinieji namai danguje. 2 Korintiečiams 5,1 (TLB)


Mirtis krikščioniui reiškia perėjimą gyventi iš palapinės į namą. Čia, žemėje, mes esame tiktai kaip kokie klajūnai, besiglaudžiantys laikinoje, netvirtoje pastogėje. Čia mūsų neaplenkia ligos, skausmai ir kitos negandos. Peržengę mirties slenkstį, šią yrančią palapinę iškeisime į tvirtus, ne rankomis statytus amžinuosius namus danguje. Mirties akimirką bastūnas baigia savo klajones ir sugrįžta namo. Jam suteikiamas titulas ir teisė gyventi rūmuose, kurie niekada nesuirs ir nesugrius. Negi manote, kad Dievas, kuris šitaip dosniai ir dėmesingai rūpinasi kasdieniu gyvenimu, nepasirūpins mūsų mirtimi? Biblija sako, kad mes esame prašalaičiai svečioje šalyje. Šitas pasaulis nėra mūsų namai. Mūsų namai – danguje. Esame jo piliečiai. Kai krikščionis miršta, jis atsiduria pas Kristų. Krikščionis keliauja į dangų, kur visą amžinybę praleis su Dievu. Dienos malda Brangus Viešpatie, padėk man dar labiau įsisavinti faktą, kad esu Tavo vaikas. Mano tikrieji namai – ne čia, žemėje. Išauš tokia diena, kai šitą kūno palapinę iškeisiu į Tavo statytus namus danguje.

 

​2022.08.19

Nesirūpinkite!  

​Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes. Kolosiečiams 3,16



Krikščionys raginami džiaugtis. O kad galėtume tai daryti, tereikia prisiminti visus tuos puikius dalykus, kuriuos Dievas yra dėl mūsų padaręs. Toliau esame raginami per daug nesirūpinti, bet verčiau maldoje išsakyti savo prašymus Dievui. Net ir didžiausiai bėdai ištikus, mes turime pas ką eiti – Viešpats laukia. Jo akivaizdoje galime išlieti savo širdį ir būti tikri, kad Jis nepaliks mūsų likimo valiai, be sprendimo. Dar vėliau Biblija ragina mus mąstyti vien apie tai, kas gera. Pateikiamas konkretus sąrašas – mes skatinami mąstyti apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, - apie visa, kas dora ir šlovinga (žr. Fil 4,8). Štai į kokius dalykus turi būti sutelktas mūsų dėmesys ir mintys! Gyvenkime nusiteikę teigiamai, o ne neigiamai. Įminę šią mįslę, galėsime džiaugtis Dievo pergale. Dienos malda Viešpatie Jėzau, Tu žinai, kas man šiandien neduoda ramybės. Tikėjimu visa atnešu Tavo akivaizdon ir šlovinu Tave, suvokdamas, kad Tavo meilė niekada nesibaigia.


 

​2022.08.18

Serganti žmogaus siela  

​Sutvarkyk savo reikalus... 2 Karalių 20,1
​  ​


Atmesdamas Dievo siūlomą išgelbėjimą, žmogus pasmerkia save žūčiai. Iš didelės savo meilės ir gailestingumo Viešpats siūlo žmogui išeitį – išganymo kelią, viltį ir šviesesnės ateities lūkestį. Tačiau žmogus, būdamas aklas, kvailas, užsispyręs, egoistiškas ir pamilęs nuodėmingus malonumus atsisako tokio paprasto Dievo metodo išvengti amžinų kančių. Jei, tarkim, žmogus susirgtų kokia sunkia liga, jis išsikviestų gydytoją. Gydytojas, savo ruožtu, išrašytų receptą. Bet jei žmogus, viską gerai apsvarstęs, nuspręstų nepaisyti gydytojo nurodymų ir atsisakytų nusipirkti vaistų pagal išrašytą receptą, tai po kelių dienų jį aplankęs gydytojas rastų ligonį dar prastesnės būklės. Ar tokiu atveju būtų galima kaltinti gydytoją? Ar jis būtų atsakingas dėl ligonio sveikatos pablogėjimo? Juk jis buvo išrašęs vaistų! O ligonis savo noru atsisakė juos gerti. Panašiai yra ir su Dievu, kuris siūlo vaistą sergančiai sielai išgydyti. Tas vaistas – asmeninis tikėjimas ir atsidavimas Jėzui Kristui, atgimimas iš aukšto. Jei sąmoningai atmetame Dievo siūlomą būdą, tuomet teks kentėti ir tokio pasirinkimo pasekmes. Dievo kaltinti už tai paprasčiausiai neturėsime teisės. Argi Jis kaltas dėl to, kad patys atsisakome vaisto? Dienos malda Viešpatie Jėzau, sėdėdamas ir žvelgdamas į Jeruzalę, Tu verkei. Padėk man panašiai atjausti tuos, kurie nepriima Tavo siūlomo vaisto – tuos, kurie dar nėra atsivertę.



​​​
 

​2022.08.17

Meskite savo rūpesčius ant Jo  

​Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? Mato 6,26
​  ​

Kartą besidarbuodami britų geležinkelininkai po bėgiais aptiko strazdo lizdelį. Paaiškėjo, kad patelė ramiausiai sau perėjo vaikelius, viršuje riedant ir baisingai bildant greitiesiems traukiniams. Kažkas net brūkštelėjo tokį eilėraštuką: Maža kregždutė klausė žvirblio: Sakyk, mielasis, kaip gi čia yra? Ko gi tie žmonės susiraukę visada? Ir raukšlelių ant kaktos Jiems daugėja nuolatos. Atsakė žvirblis įžvalgus: O kaip kitaip čia bus? Matyt, vargšeliai jie yra. Neturi jie tokio Tėvelio danguje, Kurs naštą rūpesčių nuimtų, Kaip mus paguostų, nuramintų, pamaitintų. Jėzus ragino įsižiūrėti į padangių sparnuočius. Atkreipdamas dėmesį į paukščių gyvenseną, Viešpats, matyt, norėjo pabrėžti, kad nerimauti yra nenatūralu. Aš ir pats kasdieniame gyvenime nuolatos mokausi susitelkti į Kristų. Kai akys nukreiptos į Viešpatį, pasaulio rūpesčiai galiausiai praeina, nerimas atlyžta, o širdy lieka tiktai tobula ramybė. Dievas yra pasižadėjęs mumis rūpintis. Mums nėra ko nerimauti. Dienos malda Viešpatie Jėzau, didžiausia laimė man būna, kai visiškai pasikliaunu Tavimi. Padėk man išlikti dėkingos širdies. Ačiū, kad esi ištikimas ir rūpiniesi manimi. ​


​​​
 
  algimantasjuoz@gmail.com
   +370 682 19030
   I-V 9:00-17:00
© PigiosSvetaines.lt