​​    ​




​Straipsniai

 

Birželio 9 d. ​PSICHOLOGAS A. KAIRYS: DALIS VISUOMENĖS PATIRS STIPRIAS KARANTINO PASEKMES RASA BAŠKIENĖ


Psichologas dr. Antanas Kairys. Asmeninio archyvo nuotrauka

Paskelbus karantiną Vilniaus universiteto mokslininkų komanda, pasitelkusi interneto socialinius tinklus, kas dvi savaites analizavo 18–69 metų amžiaus savanorių psichologinę savijautą karantino dėl COVID-19 metu. Pirmasis tyrimo etapas vyko karantino laikotarpio pradžioje (kovo 20–23 d.), trečiasis tyrimo etapas – balandžio 17–20 d. Visuose trijuose tyrimo etapuose dalyvavo tie patys 567 savanoriai. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius – 33 metai, 88 proc. dalyvavusiųjų tyrime – moterys. „Išanalizavome trijų pirmųjų bangų duomenis, bet turime ir tolimesnius matavimus, kuriuos vykdysime iki tyrimo pabaigos“, – sako vienas tyrimo sumanytojų, Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys, šį tyrimą planuojantis baigti iki lapkričio mėnesio. Mokslininkas teigia, jog dviejų savaičių laikotarpis pasirinktas todėl, kad dalis į klausimyną įtrauktų klausimų orientuoti būtent į tokios trukmės laikotarpį. Pasak A. Kairio, tai yra pakankamai trumpas laiko tarpas, norint išvengti besikeičiančių sąlygų, tačiau jo užtenka, siekiant išryškinti žmonių savijautos skirtumus. Paklaustas, kaip kito apklausiamųjų streso lygis pirmame, antrame ir trečiame etapuose, dr. A.Kairys pastebėjo, kad apklausiamųjų streso lygis po truputį mažėjo, ir tai rodo, jog žmonės sugeba adaptuotis, nes ilgalaikį stresą sunku pakelti. Analizuojant respondentų jaučiamo streso lygį, paaiškėjo, kad beveik 30 proc. respondentų pirmajame etape nurodė jaučią stresą gana stipriai arba labai stipriai, per mėnesį šis procentas sumažėjo – balandžio pabaigoje gana stipriai arba labai stipriai stresą jautė apie 24 proc. tyrimo dalyvių. 


​pixabay.com

​Tačiau tyrėjai atskleidė, kad blogiau jautėsi žmonės, esantys prastesnėje finansinėje situacijoje. Taip pat paaiškėjo, jog svarbu ne tik sociodemografinė žmonių padėtis, bet ir individualiosios jų savybės. Tai pačiai sociodemografinei grupei priklausantys žmonės dėl savo asmenybės sandaros gali patirti skirtingą poveikį. „Žmonės, kurie yra labiau ekstravertiški, kuriems reikia daugiau stimuliacijos, daugiau kontaktų su kitais žmonėmis, patiria vienišumo didėjimą karantino laikotarpiu. Tuo tarpu introvertai jaučiasi geriau, – teigia dr. A.Kairys. – Tai lyg ir suprantama, bet mes dažnai ignoruojame, kai koks nors mūsų pažįstamas sako, kad jam nėra gerai, nors jis, atrodytų, nei nukentėjo, nei darbą prarado. Bet taip nutinka todėl, kad toks žmogus dėl savo asmenybės struktūros gerovės pokytį patiria daug stipriau, nei mums atrodytų, žvelgiant iš mūsų objektyvaus paukščio skrydžio.“ Nustatyta, kad emocinės būsenos blogėjimas taip pat buvo labiau būdingas studentams ir mokiniams. Analizuojant tyrimo dalyvių asmenybės bruožus, nustatyta, kad žmonės, kurie dažniau patiria dažnai kintančias neigiamas emocijas – liūdesį, pyktį, gėdą ar kaltę – visuose tyrimo etapuose jautėsi pastebimai blogiau nei tie, kurie buvo emociškai stabilesni. Tyrėjai užfiksavo vienišumo pokyčius, nors tiek vienišumas, tiek emocinė būsena nelabai kito karantino laikotarpiu. Kai kuriems apklaustųjų tas pokytis buvo ženklesnis, bet mokslininkai linkę tokį pokytį sieti tiek su jų gyvenimo aplinkybėmis, tiek asmenybės struktūra. Matau, kad toks požiūris „Tai ką, uždarome dalį visuomenės?“ labai kai kam priimtinas. Taip, jie yra labiau pažeidžiami, bet ar nekyla minčių, kad tame yra kažkas nenormalaus? Nors didžioji visuomenės dalis santykinai stabiliai išgyveno karantiną, atsiras tokių, kurie patirs stiprias karantino pasekmes dėl savo gyvenimo aplinkybių, sunkumų ar kitokių aspektų, buvusių dar prieš karantino paskelbimą, tvirtina dr. A.Kairys. „Karantino metu sukūrėme naujas socialines praktikas: sveikinimosi, darbo būdus, bendravimą, kurių dalis įsitvirtins mūsų gyvenime. Ir tai susiję su karantino trukme bei tuo, kaip gyvensime po karantino. Naujosios nuotolinio darbo praktikos taps įprastiniu mūsų bendravimo būdu, gali keistis ir mūsų susitikimų su draugais dažnis. Ir, deja, gali atsirasti diskriminacija dėl amžiaus, plisti sąmokslo teorijos, netikros žinios, o tai rodo suintensyvėjusias žmonių pastangas surasti atsakymą į klausimą: „o kas gi čia vyksta ir kokios to priežastys?“ Tokių labai priešingų nuomonių grupių atsiradimas gimdo poliarizaciją, kurios pavyzdys galėtų būti vakcinacijos šalininkai ir priešininkai, vadinamieji antivakseriai. Tas karantino poveikis gali būti visoks, ne viską dar žinome...“, – teigia mokslininkas. Diskriminaciją dėl amžiaus dr. A. Kairys įvardija kaip ypač aktualią pastaruoju metu, nors jos apraiškos buvo gajos ir anksčiau. „Natūralu iki šiol manyti, kad, jei esi pensininkas – eik lauk iš darbo. Matau, kad toks požiūris „Tai ką, uždarome dalį visuomenės?“ labai kai kam priimtinas. Taip, jie yra labiau pažeidžiami, bet ar nekyla minčių, kad tame yra kažkas nenormalaus? Nuolatinis rizikos grupių įvardinimas rodo diskriminacijos savaiminį supratimą. Tas žmonių nurašymas į Niekio pusę, ką savo straipsnyje „Aš esu rizikos grupės asmuo“ akcentavo filosofas Gintautas Mažeikis, yra socialinei psichologijai gerai pažįstamas mechanizmas, dažnai taikomas diskriminuojamoms grupėms“, – sako dr. A.Kairys. „Savo apklausa mes nereprezentuojame visos Lietuvos. Neapklausėme labiausiai pažeidžiamų grupių, nes apklausa vyko internete. Neturime apklausos rezultatų tų asmenų, kurie mažiau naudoja internetą dėl amžiaus ar kitų aplinkybių, mažiau linkę dalyvauti tyrimuose. Tikėtina, kad labiausiai pažeidžiamų grupių mūsų tyrime nėra“, – tvirtina mokslininkas. Paklaustas, kodėl tyrime dominuoja moterys, dr. A. Kairys kelia prielaidą, jog taip galėjo nutikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kvietimui išplitus keliose grupėse, kuriose dominuoja moterys, tačiau sutinka, kad vyrai nėra linkę atskleisti savo emocinės būsenos.  






​ 
 
  algimantasjuoz@gmail.com
   +370 682 19030
   I-V 9:00-17:00
© PigiosSvetaines.lt