Rugsėjo 07 d.
Lavinkim jautrumą tiesai
Daugeliui krikščionių, einant tikėjimo keliu, neretai būna, kad pasireiškia toks dalykas kaip dvasinė nejautra. Tai nejučia įsliūkinanti nejautra tiesai, net jeigu krikščionis ir žino tiesą, bei žino kokie yra Dievo mums paliepti teisumo keliai. Tai nutinka, kai krikščionis atsipalaidavęs tiesiog ''užminga'' ant Dievo malonės ir ant Dievo ilgai kenčiančios širdies.
Lavinkim jautrumą tiesai
Daugeliui krikščionių, einant tikėjimo keliu, neretai būna, kad pasireiškia toks dalykas kaip dvasinė nejautra. Tai nejučia įsliūkinanti nejautra tiesai, net jeigu krikščionis ir žino tiesą, bei žino kokie yra Dievo mums paliepti teisumo keliai. Tai nutinka, kai krikščionis atsipalaidavęs tiesiog ''užminga'' ant Dievo malonės ir ant Dievo ilgai kenčiančios širdies.
Rugpjūčio 27 d.
Kaip išgyvensiu, kai būsime verčiami priimti Žvėries ženklą?
Daugeliui tikinčiųjų neretai iškyla klausimai, kaip reiks gyventi, kaip reiks atsilaikyti prieš Antikristo sistemą ir žvėries ženklą, be kurio žmogus negalės nei pirkti nei parduoti? Kaip reiks susilaikyti ir nepasiduoti provokacijai, kai be ženklo žmogus neteks galimybės į įprastą pragyvenimą?
Kaip išgyvensiu, kai būsime verčiami priimti Žvėries ženklą?
Daugeliui tikinčiųjų neretai iškyla klausimai, kaip reiks gyventi, kaip reiks atsilaikyti prieš Antikristo sistemą ir žvėries ženklą, be kurio žmogus negalės nei pirkti nei parduoti? Kaip reiks susilaikyti ir nepasiduoti provokacijai, kai be ženklo žmogus neteks galimybės į įprastą pragyvenimą?
Rugpjūčio 23d.
Ką Jėzus daro su mūsų aukomis?
Pirmame apaštalo Petro laiške, antrame skyriuje, mes matome raginimą nešti Dievui dvasines aukas. Apaštalas Petras sako:
''...ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų''. (I Petr. 2:5)..
Ką Jėzus daro su mūsų aukomis?
Pirmame apaštalo Petro laiške, antrame skyriuje, mes matome raginimą nešti Dievui dvasines aukas. Apaštalas Petras sako:
''...ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų''. (I Petr. 2:5)..
Liepos 24
Septintą dieną Jis ilsėjosi: apie krikščionio poilsį
Pirmajame Pradžios knygos puslapyje Dievo „darbas“ yra pavyzdys žmonėms, tas pat pasakytina ir apie jo „poilsį“: „Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, jis ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos buvo atlikęs“ (Pr 2, 2)
Kovo 13d.
Pal. J. Matulaitis: „Ar nežinai, kad meilė stebuklus daro ir galinga kaip mirtis“
Pal. Jurgio Matulaičio 150-ųjų gimimo metinių proga dalijamės iki šiol niekur neskelbtais vyskupo laiško kun. Jonui Totoraičiui fragmentais. Šiame laiške tėvas Jurgis rašo apie savo kunigiškąjį pašaukimą, kylančius išbandymus tarnystėje ir visa nugalinčią Dievo meilę. Už tekstą dėkojame Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vienuolei seseriai Viktorijai Plečkaitytei. Teksto kalba bei skyryba nežymiai koreguota.
Pal. J. Matulaitis: „Ar nežinai, kad meilė stebuklus daro ir galinga kaip mirtis“
Pal. Jurgio Matulaičio 150-ųjų gimimo metinių proga dalijamės iki šiol niekur neskelbtais vyskupo laiško kun. Jonui Totoraičiui fragmentais. Šiame laiške tėvas Jurgis rašo apie savo kunigiškąjį pašaukimą, kylančius išbandymus tarnystėje ir visa nugalinčią Dievo meilę. Už tekstą dėkojame Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vienuolei seseriai Viktorijai Plečkaitytei. Teksto kalba bei skyryba nežymiai koreguota.
Vasario 04 d.
Kuo unikalūs misionieriai?
Monžu – senasis ypač pavojingos Alpių perėjos, jungiančios Šveicariją su Italija, pavadinimas. Bėgant amžiams, stengdamiesi įveikti perėją, ten pražuvo tūkstančiai keliautojų. Kai netikėtai kildavo pūga, žmonės, neturėdami jokios priedangos ir nieko negalėdami įžiūrėti baltame rūke, išklysdavo iš kelio ir galiausiai žūdavo nuo šalčio.
Kuo unikalūs misionieriai?
Monžu – senasis ypač pavojingos Alpių perėjos, jungiančios Šveicariją su Italija, pavadinimas. Bėgant amžiams, stengdamiesi įveikti perėją, ten pražuvo tūkstančiai keliautojų. Kai netikėtai kildavo pūga, žmonės, neturėdami jokios priedangos ir nieko negalėdami įžiūrėti baltame rūke, išklysdavo iš kelio ir galiausiai žūdavo nuo šalčio.
Gruodžio 29d.
"Su pakuoniečiais atsisveikinusi ir Amžinybėn iškeliavusi mokytoja Irena Gedminaitė... Amžinybės džiaugsmo linkime ir meldžiame Jums, mokytoja."
2020 m. gruodžio 27 dieną su gyvenimu atsisveikino visų gerbiama ir mylima mokytoja Irena Gedminaitė. Pakuonyje ji gyveno nuo 1967 metų, dirbo vidurinėje mokykloje.
"Su pakuoniečiais atsisveikinusi ir Amžinybėn iškeliavusi mokytoja Irena Gedminaitė... Amžinybės džiaugsmo linkime ir meldžiame Jums, mokytoja."
2020 m. gruodžio 27 dieną su gyvenimu atsisveikino visų gerbiama ir mylima mokytoja Irena Gedminaitė. Pakuonyje ji gyveno nuo 1967 metų, dirbo vidurinėje mokykloje.
Gruodžio 29d.
Popiežius pranešė apie būsimus Šeimos metus
Popiežius Pranciškus sekmadienį, gruodžio 27-ąją, Šventosios Šeimos šventės dieną, pakvietė Šventosios Šeimos pavyzdžiu iš naujo atrasti šeimos branduolio ugdymo vertybę. Kalbėdamas sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, popiežius patikino, jog ši šventė mums primena santuokinės ir šeimos meilės idealą, apie kurį kalba prieš penkerius metus paskelbtas apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“.
Lapkričio 23d.
Kaip tapti Evangeliją skleidžiančiu židiniu?
Žmogiškų santykių požiūriu vienuolynas – bendruomenė, daug nesiskirianti nuo bet kurios visuomenės grupės. Aišku, yra ir nemažai skirtumų, tačiau esame žmonės, tad vienuolių pirmąją reakciją į pasaulį sukrečiančius įvykius bei naujus iššūkius galima pavadinti paprastai žmogiška visomis to žodžio prasmėmis.
Kaip tapti Evangeliją skleidžiančiu židiniu?
Žmogiškų santykių požiūriu vienuolynas – bendruomenė, daug nesiskirianti nuo bet kurios visuomenės grupės. Aišku, yra ir nemažai skirtumų, tačiau esame žmonės, tad vienuolių pirmąją reakciją į pasaulį sukrečiančius įvykius bei naujus iššūkius galima pavadinti paprastai žmogiška visomis to žodžio prasmėmis.
lapkričio 16 d.
Apie brangią nuolankumo dovaną
Tai klausimas, kankinantis kiekvieną vyrą, kuriam tikrai rūpi jo dvasinis gyvenimas. Iš tiesų pats šv. Paulius, su liūdesiu papasakojęs apie kovą tarp savo kūno ir dvasios, septintajame Laiško romiečiams skyriuje sušunka: „Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!“
Apie brangią nuolankumo dovaną
Tai klausimas, kankinantis kiekvieną vyrą, kuriam tikrai rūpi jo dvasinis gyvenimas. Iš tiesų pats šv. Paulius, su liūdesiu papasakojęs apie kovą tarp savo kūno ir dvasios, septintajame Laiško romiečiams skyriuje sušunka: „Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!“
Spalio 28d.
Apie palaiminimą krizėmis
Yra tokia gaji iliuzija, kad negalime, nepatogu patirti sunkumus, išgyventi krizę – atrodo, kad tada visi aplinkui suvokia, kokie esame silpni ir pažeidžiami. Kartais tai skatina kaltę – nes jaučiamės kalti, jog viskas nevyksta taip gerai, kaip norėtume ar kaip kiti iš mūsų tikisi.
Apie palaiminimą krizėmis
Yra tokia gaji iliuzija, kad negalime, nepatogu patirti sunkumus, išgyventi krizę – atrodo, kad tada visi aplinkui suvokia, kokie esame silpni ir pažeidžiami. Kartais tai skatina kaltę – nes jaučiamės kalti, jog viskas nevyksta taip gerai, kaip norėtume ar kaip kiti iš mūsų tikisi.
Spalio 11d.
Pakuonio krašto partizanų atminimas
Lietuvos partizanų priesaika buvo vainikuota mirtimi... Tai sunkūs ir skaudūs žmonių gyvenimų likimai...
Į partizanų gretas stojo ir davė priesaiką ištvermingiausi Lietuvos sūnūs ir dukros, tiesiog aukojosi visai Lietuvai.
Žmonės, matydami tokią okupanto neteisybę, suteiktą skausmą, išdavė tėvynainius išdavikams, o patys patapo „išvaduotojais“, negalėjo su tuo gyventi, tame blogio visu smarkumu siautėjime.
Pakuonio krašto partizanų atminimas
Lietuvos partizanų priesaika buvo vainikuota mirtimi... Tai sunkūs ir skaudūs žmonių gyvenimų likimai...
Į partizanų gretas stojo ir davė priesaiką ištvermingiausi Lietuvos sūnūs ir dukros, tiesiog aukojosi visai Lietuvai.
Žmonės, matydami tokią okupanto neteisybę, suteiktą skausmą, išdavė tėvynainius išdavikams, o patys patapo „išvaduotojais“, negalėjo su tuo gyventi, tame blogio visu smarkumu siautėjime.
Spalio 6d.
Kodėl reikia gedėti?
Medicinos mokslų daktarė Elisabeth Kübler-Ross (1926– 2004) yra laikoma viena iš šiuolaikinės paliatyviosios slaugos judėjimo pradininkių. Ji parašė dvidešimt knygų, išverstų į daugiau nei 36 kalbas. Žurnalas Time ją pavadino „viena iš šimto pačių įtakingiausių XX a. mąstytojų“.
Kodėl reikia gedėti?
Medicinos mokslų daktarė Elisabeth Kübler-Ross (1926– 2004) yra laikoma viena iš šiuolaikinės paliatyviosios slaugos judėjimo pradininkių. Ji parašė dvidešimt knygų, išverstų į daugiau nei 36 kalbas. Žurnalas Time ją pavadino „viena iš šimto pačių įtakingiausių XX a. mąstytojų“.
Rugsėjo 10 d.
Katalikiškos charizminės bendruomenės narys: renkuosi Dievą ir džiaugsmą
Renkuosi Dievą ir džiaugsmą“, – sako katalikiškos charizminės bendruomenės narys JULIUS VINČA, su kuriuo kalbamės apie jo tikėjimo kelią. Užaugęs kultūrinių katalikų šeimoje, jis nuolat jautė prasmės stygių savo gyvenime, domėjosi islamu, budizmu, indėniškomis dvasinėmis praktikomis, tačiau kažko nuolat trūko. Ir tik po mistinės Šventosios Dvasios prisilietimo patirties Julius pajuto savo gyvenimo išsipildymą.
Katalikiškos charizminės bendruomenės narys: renkuosi Dievą ir džiaugsmą
Renkuosi Dievą ir džiaugsmą“, – sako katalikiškos charizminės bendruomenės narys JULIUS VINČA, su kuriuo kalbamės apie jo tikėjimo kelią. Užaugęs kultūrinių katalikų šeimoje, jis nuolat jautė prasmės stygių savo gyvenime, domėjosi islamu, budizmu, indėniškomis dvasinėmis praktikomis, tačiau kažko nuolat trūko. Ir tik po mistinės Šventosios Dvasios prisilietimo patirties Julius pajuto savo gyvenimo išsipildymą.
Rugpjūčio 20 d.
Dveji metai po vestuvių
„Gerai, rekomenduoju“, – taip jau įpratau atsakyti į klausimą, „tai kaip vedybinis gyvenimas?“, kartais užduodamą tiek smalsių nesusituokusių bendraamžių, tiek jau vieną kitą dešimtį santuokoje nugyvenusių žmonių. Nerekomenduoju tik kunigams ir klierikams. Jie gavo geresniąją dalį, ir ji neturėtų būti iš jų atimta.
Dveji metai po vestuvių
„Gerai, rekomenduoju“, – taip jau įpratau atsakyti į klausimą, „tai kaip vedybinis gyvenimas?“, kartais užduodamą tiek smalsių nesusituokusių bendraamžių, tiek jau vieną kitą dešimtį santuokoje nugyvenusių žmonių. Nerekomenduoju tik kunigams ir klierikams. Jie gavo geresniąją dalį, ir ji neturėtų būti iš jų atimta.
