Rytiniai pamąstymai iš Dievo žodžio


Nuodėmė mus atskiria nuo Dievo – 2022.09.27
​​autorius Frank Lauermann



„VIEŠPATIES ranka nėra sutrumpėjusi, kad negalėtų gelbėti, nei Jo ausis apkurtusi, kad neišgirstų. Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo jūsų Dievo, jūsų nuodėmės uždengė Jo veidą, ir Jis nebegirdi jūsų.“

​ Izaijo knyga 59, 1-2 Pirmiesiems airių vienuoliams atvykus į Vokietiją skelbti evangeliją, jie nerado žodžio nusakyti nuodėmei. Bet rado iliustraciją: tarp dviejų Baltijos salų buvo siaura, gili vandens juosta, kuri jas skyrė. Tuo žodžiu jie apibūdino ir atskirtį nuo Dievo, o atskirus veiksmus – nuodėme. Šią sąvoką senieji germanai galėjo gerai suprasti! Taip, nuodėmė apibūdina mūsų būseną po atsiskyrimo nuo Dievo, ir nuodėmė yra šios atskirties pasekmė. Tačiau Dievas ilgisi Savo vaikų ir JIS nutiesė tiltą per tarpeklį, kuris skiria abi šalis. Kitoje pusėje yra Dievo šalis, tad Jėzus yra tas tiltas, kuriuo galime iš vienos salos papulti į Dievo Karalystę. Nieko nėra blogiau už neištikimybę. Yra sunku atleisti už tai, ir dar sunkiau – vėl laimėti pasitikėjimą. Bet iš tikro daugelis taip elgiasi su Dievu. Jie yra neištikimi. Išgelbėjimo jie ieško draudimuose, kituose žmonėse, profesijoje, savo pačių imidže ar fitneso studijoje. Dievas yra viena iš jų gyvenimo figurų, tačiau ne centre. Jie neturi asmeninio ryšio su Viešpačiu, tik religingai apie Jį kalba. Jei Tu Šiuo metu esi atskirtyje nuo Dievo, tuomet apsigręžk ir greitai grįžk atgal pas Jėzų! JIS atleidžia Tavo neištikimybę ir apvalo nuo visų nuodėmių! JIS nori Tave pripildyti Savo Dvasia, kad Tu bet kokiu momentu galėtum išlikti Jam ištikimas. Vaike, JIS laukia Tavęs! Dėkui, Jėzau, kad atleidi man mano neištikimybę, kai einu savo keliais. Tu neleidi man tiesiog pabėgti, bet eini šalia ir ieškai manęs tol, kol surandi. Taip, Viešpate, aš esu čia! Priimk mane vėl kaip Savo vaiką, noriu ilsėtis Tavo stipriose rankose ir visam laikui likti arti Tavo širdies. Tu esi mano Išlaisvintojas, mano gyvenimo šaltinis!




Mano kelias su Dievu – 2022.09,26
​​autorius Frank Lauermann



„VIEŠPATS sako: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis.“ 

​Psalmyno 32, 8 Dievas nori, kad mes gyventume prasmingai. Mūsų dienos yra suskaičiuotos, gyvenimas nėra beribis! Mes nenorime jo praleisti veltui. Dievas yra mūsų Kūrėjas, sukūręs kiekvieną kitokiu, su asmeninėmis stiprybėmis ir silpnybėmis. Kiekvienam, Kuris nori JO klausytis, JIS turi numatęs kelią. Jo keliai, mintys ir planai mums yra nuostabūs! Ir tai nėra „Tu privalai“, „Tu turi“ arba „Tau negalima…“. Kiekvienam JIS turi parinkęs tinkamą vietą, kurioje šis konketus asmuo gali optimaliai gyventi ir veikti. Daugelis ieško šios vietos ten, kur jos nėra. Bet tik vienas Dievas viską mato ir žino bei kontroliuoja visas aplinkybes; ir JIS – vienintelis – mus geriausiai pažįsta. Jei noriu rasti kelią ir savo vietą, turiu su pasitikėjimu JO klausytis. Turiu atidėti į šalį savo asmeninius gyvenimo įsivaizdavimus ir visiškai atsiduoti į JO rankas. Tuomet pamažu Dievas laisvins mane iš mano asmeninių įsivaizdavimų apie gyvenimą ir man priklausančias teises… JIS išlaisvins mane, kad tapčiau laisvas Jo veikimui. Aš netapsiu bevale marionete; Dievas nori eiti drauge su manimi. JIS nori man rodyti kelią, JIS nori mane mokyti ir patarti, JIS nori lydėti mane akimis!JIS nori elgtis su manimi kaip su savo geru draugu. O jei mes savo pašaukimą jau žinome, tuomet nepaleisk jo! Taip greitai gali vėl įsėlinti seni įpročiai, mus gali sugundyti eiti kitais keliais! Priešas nesnaudžia, bet bando nukreipti mūsų žvilgsnius nuo esmės. Tik truputėlį patogiau, truputėlį prabangos, truputėlį… Kiek daug krikščionių yra pametę savo tikrąjį pašaukimą! Tad šiandien vėl iš naujo užsitvirkinkime: Aš priklausau Viešpačiui! Todėl noriu vėl Jam save pavesti ir tik Jo keliais eiti! Dėkoju, Jėzau, Tu esi nuostabusis Dievas! Tu žinai viską, kas mane laiko pririštą ir daro nelaisvą. Bet aš trokštu eiti Tavo keliais! Atleisk man, kada man buvo visa kita svarbiau nei Tu, ir padėk man tai paleisti. Tu esi mano Gerasis Dievas, Kuris manimi rūpinasi ir trokšta man tik geriausio.






Jėzaus žvilgsnis – 2022.09.23
​​autorius Frank Lauermann



Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą. Petras atsiminė jam pasakytą Viešpaties žodį: „Dar gaidžiui nepragydus, šiandien tu tris kartus manęs išsiginsi.“Jis išėjo laukan ir karčiai pravirko.“ 

Evangelija pagal Luką 22,61-62 Ar Tau pažįstamas šis Jėzaus žvilgsnis? Ar Jis jau kartą taip pažvelgė ir į Tave? Toks Jėzaus žvilgsnis liečia giliai. Jam yra viskas matoma; visos mūsų mintys, žodžiai, darbai. Tiesiog viskas Jam tampa žinoma, kai Jis savo šventume pažvelgia į mus. Jo žvilgsnio negaliu atlaikyti, norisi bėgti, karčiai raudoti, kur nors pradingti. Tuo pačiu šis žvilgsnis kaip magnetas traukia prie Jo paties. Jo akys pilnos meilės, gilios ir neišsenkančios kaip jūra. Nėra jose nė lašelio pasmerkimo. Tik tyriausia ir aukščiausia kokia tik gali būti Meilė. Jo meilus žvilgsnis persmelkia mane ir mato kiekvieną mano širdies skausmą, visus troškimus ir ilgesį. Jo akys man kalba: „Taip, aš laukiu Tavęs, aš Tave myliu!” Tiek daug meilės negaliu net pakelti ir vėl norisi bėgti. Jėzus švelnus, Jis leidžia man bėgti. JIS žino, kad vėl grįšiu ir leisiu Jam mane guosti, vis daugiau Jo meilės priimsiu ir ją atspindėsiu. Galvoju apie tą vyrą, nusikaltėlį, kuris buvo nukryžiuotas kartu su Jėzumi. Jis matė tik Jėzų, visa kita jam buvo nesvarbu. Todėl jis klausė Jėzaus: „Viešpatie, ar prisiminsi ir mane?” Jėzus, nepaisydamas savo skausmo ir daugelio žmonių aplinkui, žvelgė tik į šį vyrą: „Taip, atsakė jam, dar šiandien būsi rojuje pas dangiškąjį Tėvą.” Dėl tokių žmonių Jėzus mirė ant kryžiaus. Jie neturi kuo pasigirti, kas juos užtaria, jie pilni kalčių ir nesėkmių. Nepaisant to Jėzus taria jiems „taip”. Mano Jėzau, koks nuostabus Dievas Tu esi! Tu viską žinai, taip pat ir tai, kad Tave myliu. Kaip galėčiau be Tavęs gyventi! Tu esi mano viltis, mano gyvenimas ir mano tikslas.





Dievo karalystės statymas – 2022.09.22
​​autorius Frank Lauermann



„Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.” 

Evangelija pagal Matą 6,33 Dievo Karalystė yravieta, kur JISv iešpatauja. Nors Dievas viską kontroliuoja, Jo valia neįvyksta automatiškai. Danguje vyksta viskas pagal Jo valią, bet čia, žemėje, valdo ir sprendžia žmonės. Karai ir badas, žinoma, nėra pagal Dievo valią. O kas yra mūsų širdyse? Ar ji yra Dievo vieta? Dievo Karalystė yra džiaugsmas ir ramybė. Reikia tikėtis, ji yra ir mūsų širdyse! Jėzus nori, jog mes visomis jėgomis siektume gyventi Dievo Karalystėje, ir kad ji būtų mūsų širdyse. Įėjimo kainą Jėzus sumokėjo ant kryžiaus savo krauju – kelias yra laisvas! JIS nori, kad mes siektume Jo teisingumo, juo gyventume. Jo teisingumas yra kitoks, nei tas, prie kurio esame pripratę. Mes jį suprantame daugiau kaip nuosavą teisumą ir apsimetinėjimą; arba kaip teisumo siekimą iki teismo. Kas iš tikro nusprendžia, kuris yra teisus? Geriausia, kad mes turime teisėją tokį, kuris nesikeičia ir nėra paperkamas, būtent – patį Dievą. Jėzus sumokėdamas ant kryžiaus už visos žmonijos klaidas, išteisino mane. Dabar aš turiu gyventi Jo teisingume, daugiau neteršti savęs senomis nuodėmėmis. Gyventi Jo teisingume – tai taip gyventi, kaip Jėzus. Tai yra daugiau nei vengti neteisybės ar nuodėmės. Tai reiškia, mes norime daryti gera šiame pasaulyje įgyvendinant Dievo valią savyje ir kituose. „Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti. Palaiminti romieji; jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė.” (Mt 5, 3-12). Dėkoju, Jėzau, kad nori mano širdyje kurti Savo karalystę! Prašau, ateik ir pripildyk ją savo ramybe ir savo džiaugsmu! Viešpatauk mano širdyje ir būk mano Karalius. Dėkoju, kad atnešei savo teisingumą, man nebereikia pačiam tuo rūpintis. Savo krauju Tu nuteisini mane. Taip, Tu esi mano Gelbėtojas ir Išganytojas!




Todėl nesijaudinkite! – 2022.09.21
​​autorius Frank Lauermann



Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ ­ arba: ‘Ką gersime?’ ­ arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.

​ Evangelija pagal Matą 6, 31-33 Buvo laikotarpis, kai nuo rūpesčių beveik sunykau. Tiesiog labai trūko pinigų pragyvenimui. Nors ir daug dirbdavau, tai nedavė rezultatų. Mane nuolat slėgė rūpesčiai dėl rytojaus. Dievas iš tikro šiuo laikotarpiu apsireiškė kaip dangiškasis Tėvas; dažnai JIS darė mažus stebuklus, kad mes galėtume išgyventi, ir niekuomet nebuvo per mažai. Nors buvo mažai, bet nebuvo per mažai. O jei atsirasdavo nenumatytos išlaidos, atsirasdavo tam ir pinigų. Tačiau aš taip buvau paskendęs rūpesčiuose, kad negalėjau atpažinti tokio Dievo veikimo. Rūpesčių pinklės aptemdė mano mintis, pojūčius ir mano visą gyvenimą, net mano tikėjimą. Tik vėliau supratau, kaip nuostabiai Dievas šiuo laikotarpiu aprūpino mūsų šeimą ir leido jai išsilaikyti. Taigi, daug daug geriau pasitikėti Dievu. Manau, jog tai reiškia apsispręsti nebesirūpinti, net jei tai ir atrodo esą pagrįsta; apsispręsti pasitikėti Jo Žodžiu ir Asmeniu. JIS pažadėjo mumis pasirūpinti, kaip kad tėvas rūpinasi savo vaikais. JIS nepažadėjo auksinių rūmų, tačiau pakankamai, kad pragyventume. Mes tik turime laikyti savo žvilgsnį nukreiptą į Jį, į savo mylimą Viešpatį. Mes turime siekti, kad Jo karalystė ir Jo valdžia apsireikštų mumyse. Rūpinimasis, skundimasis ir dejavimas yra Viešpaties įžeidimas. Iš esmės tuo mes išreiškiame, jog JIS yra nepajėgus pasirūpinti savo vaikais. Visi mūsų rūpesčiai rodo tik mūsų mažą tikėjimą, tačiau Jėzus nori mums dovanoti didelį, stiprų, neišjudinamą tikėjimą dangiškuoju Tėvu. Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad rūpiniesi manimi! Atleisk man, kad tiek daug rūpinuosi ir galvoju. Norėčiau daugiau pasitikėti Tavimi. Dėkoju, kad manęs dar niekuomet nenuvylei. Tu esi mano Gelbėtojas ir Aprūpintojas, Tėvas, Kuris myli savo vaikus!




Dievas – mūsų viltis! – 2022.09.20
​​autorius Frank Lauermann



Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu, jo šlovė nuolat bus mano lūpose. Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU; romieji girdės tai ir džiaugsis. Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę, aukštinkime jo vardą drauge! Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė, išgelbėjo iš visų mano baimių. Pažvelkite į jį ir pralinksmėkite; niekada jums nereikės kęsti gėdos. Vargšas šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo. VIEŠPATIES angelas saugo tuos, kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti. Išbandykite ir patirkite patys, koks geras VIEŠPATS. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją! Pagarbiai bijokite VIEŠPATIES, visi jo šventieji, nes kas pagarbiai jo bijo, tas nieko nestokoja! Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį, o einantiems pas VIEŠPATĮ nieko netrūksta.

​ Psalmė 34:2-11 Ačiū Jėzau, Tu gelbsti kiekvieną, kas kabinasi į Tave ir deda savo viltis į Tave. Tu esi Dievas, mylintis Savo vaikus! Tu esi visų dalykų Viešpats ir turi galią mus šiandien išgelbėti. Tu mielai padedi ir esi draugiškas su mumis. Ačiū, kad galime pasislėpti Tavyje. Ačiū, kad viskuo mus aprūpini ir mums nieko netrūksta. Ačiū, kad galime išbandyti Tavo gerumą ir Tu atsakai į mūsų pasitikėjimą. Tu esi Dievas, mylintis ir mažus. Kaip gerai, kad turime Tave, mūsų Padėjėjau, Drauge ir Gelbėtojau!




Dievo pažinimas – 2022.09.19
​​autorius Frank Lauermann



Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą. 


Mato 5:8 Regėti Dievą, Jį pažinti…. Kas to nenorėtų? Kai esu lauke, gamtoje, paplūdimy arba miške, arba kai naktį stebiu žvaigždžių jūrą, tada matau Jo kūriniją ir pažįstu mažą dalį Jo didybės ir grožio. Kaip tobulai viskas sutvarkyta! Kai atpažįstu Dievą Jo nuostabioje kūrinijoje, noriu Jam dėkoti ir Jį garbinti. Tada mano širdis persipildo! Taip, pažinti Dievą yra raktas į pilną dėkingumo ir pilnavertį gyvenimą. Ne tik gamtoje, bet ir kai tyloje kalbuosi su Jėzumi, pažįstu Jį truputį daugiau. Tiesiog nuostabu būti su Juo kartu, viską aptarti su Juo ir atiduoti į Jo stiprias rankas. Nuostabu dieną iš dienos matyti Dievo aprūpinimą ir veikimą. Kartą po ilgalaikės finansinės duobės turėjau per daug pinigų. Paklausiau savo Viešpaties, ką tai turėtų reikšti. O kitą dieną sugedo automobilis. Remontui kaip tik užteko pinigų, kurių buvo „per daug“. Taip Viešpats pamokė mane, kad Jis viskuo rūpinasi. Toks Viešpats yra nuostabus! Visur galiu matyti Jo veikimą – tai daro mano širdį iš tiesų dėkingą ir atneša ramybę ir džiaugsmą. Kai kurie mano, kad viskas gyvenime yra tik atsitiktinumas. Tačiau aš nusprendžiau, kad visame kame matau Dievo veikimą. Dėl to jaučiu gilų pasitenkinimą. Dievo akivaizdoje mano širdis tampa tyra. Jėzus nuplauna ją nuo visų kalčių, o Šventoji Dvasia atnaujina mano mąstymą taip, kad aš galiu pažinti Dievą. Kai leidžiu Jam vesti mane, praeina išdidumas, nenuolaidumas, gobšumas ir bet kokios mintys, kurios nepatinka Dievui. Vietoj viso to Jis pripildo mano mintis, kad tapčiau panašesnis į Jį. Kaip gerai, kad Jis pats apvalo ir išlaisvina mano širdį!!! Ačiū Jėzau, Tu atleidi, pamiršti visą mano kaltę ir nuplauni mano širdį. Tu įdedi į ją Savo Dvasią, kad ji galėtų pažinti Tave ir po truputį taptų panašesne į Tave. Taip nuostabu turėti gražią, tyrą, džiugią, laisvą širdį ir būti su Tavimi kartu. Ačiū!






Tikėjimo mokykla – 2022.09.16
​​autorius Frank Lauermann



Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

​ Jono 20:29 Jėzus pasirodė mokiniams po Savo prisikėlimo iš numirusiųjų. Tik Tomo tarp mokinių tada nebuvo; ir jis nenorėjo tuo patikėti, kai jam pasakojo! Tai buvo tiesiog per daug nerealu, grandiozinis dalykas! Tačiau Jėzus priima jį į Savo pilną meilės mokyklą ir pasirodo mokiniams dar kartą, kai ir Tomas buvo. Tada jis buvo sukrėstas ir tegalėjo sušukti: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus norėtų, kad mes Juo pasitikėtume. Todėl Jis treniruoja mūsų tikėjimą. JIS pradeda nuo visai mažų dalykų, kurie reikalauja mūsų pasitikėjimo. Kai mes išlaikome egzaminą, Jis perkelia mus į kitą situaciją, kuri reikalauja dar daugiau pasitikėjimo. Jeigu mes nesusidorojame, Jis nepalieka mūsų, bet pasilenkia prie mūsų ir sako: „Ei, taigi Aš su tavimi! Pabandykime dar kartelį!“ Ir tada mes išlaikome tikėjimo egzaminą. Paskui ateina kitas egzaminas, kuris yra dar truputį sunkesnis, tačiau niekada nėra mums per sunkus. Jėzus juk žino, kiek pasitikėjimo mes galime turėti; JIS niekada nereikalauja iš mūsų per daug! Geriausia, kai Jėzus yra mums prieš akis, kai visada žiūrime į Jį. Tada mūsų pasitikėjimas auga beveik iki begalybės. Taip buvo su Petru, kuris galėjo eiti vandeniu, kol jo žvilgsnis buvo nukreiptas į Jėzų. Jėzau, norėčiau turėti daugiau pasitikėjimo Tavimi! Aš žinau, kad Tu viskuo pasirūpini, tačiau dažnai man pritrūksta pasitikėjimo. Prašau, atleisk mano mažatikystę ir padėk man visada žvelgti į Tave. Tu esi mano Viešpats ir Dievas, Kuris yra visai šalia!!  

Ačiū, Jėzau, Tu tikrai išvadavai mane iš visko, kas kaltina. Net kai mano širdis mane kaltina, Tu esi didesnis, ir Tavo artumoje ji nurimsta. Tavoji Dvasia atgaivina manyje Tavo Žodį ir padaro jį veiksmingu. Tu esi man toks geras!






Karalių vaikai – 2022.09.15
​​autorius Frank Lauermann



„O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus To, Kuris pašaukė jus iš tamsybių į Savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.“ 

Pirmas laiškas Petrui 2, 9-10 Karalius stengiasi, kad Jo vaikai elgtųsi kaip princai. Jam nepatinka, kai jie bėgioja nešvarūs. Todėl juos nuolat nuprausia. Taip ir Jėzus mus nuolat apvalo nuo mūsų nuodėmių ir klaidų, kad galėtume įžengti Dievo – Tėvo akivaizdon tyri, švarūs ir balti – šventi. Taip, dabar mes esame suradę Jo gailestingumą! JIS, Kuris mus myli, keičia mus ir daro mus šventus pašalindamas mūsų kaltes. JIS, Kuris mus myli, išsirinko mus, savo šventąją tautą ir savo asmeninę nuosavybę! Prieš Dievą mes esame karaliai ir kunigai. Taip JIS mus brangina! O mes, ištraukti iš tamsybių, galime gyventi Jo nuostabioje šviesoje. Ar mes suvokiame, kad esame Karaliaus vaikai?! Ar elgiamės kaip vargšai našlaičiai? Ar mes skundžiamės ir dejuojame, lyg neturėdami mylinčio Tėvo, Kuris mus dosniai apdovanoja?! Dievas nori, kad mes būtume karaliais. JIS patiki mums vieną savo karalystės dalį, kad galėtume ištikimai ją prižiūrėti. JIS nori, kad mes būtume Jo kunigai, kurie ištikimai maldoje užtaria kitus žmones. Savo vaikais JIS rūpinasi ir girdi jų maldas. Dėkoju Jėzau, kad padarei mane karaliaus vaiku! Tik Tavo dėka galiu tyras ir šventas stovėti prieš Karaliaus sostą ir gyventi Tavo šviesoje. Esu Tau labai labai labai brangus! Dėkoju, kad radau Tavo gailestingumą ir Tu apipili mane savo besąlygiška Meile. Esu Tavo ypatinga nuosavybė. Todėl trokštu Tave garbinti, mano didis Karaliau, ir patikėti Tau savo gyvenimą!




Lauko lelijos – 2022.09.14
​​autorius Frank Lauermann



Jėzus sako: Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų. 

​Evangelija pagal Matą 6, 28 d – 29 Dievas labai stengėsi, kai kūrė gėles. Neįtikėtinas, įvairialypes ir gražias! Koks aromatas ir džiaugsmas, kurį gėlės spinduliuoja! Kaip jos stengiasi nuostabiai žydėti, kaip jos sukasi į saulės pusę… tiesiog nuostabu. Tiesiog neįtikėtina, viskas sukurta taip, kad nuostabiai derėtų tarpusavyje: gėlės – žiedai – žiedadulkės – bitės – saulė, lietus, žemė… Viskas apgalvota ir viskas atitinka tiesiog idealiai. Niekas nepalikta savieigai, bet viskas nuostabiai dera vienas su kitu. JIS nuostabiai sukūrė Savo kūriniją! Ir JIS visada viskuo rūpinasi: kiekvieną dieną šviečia saulė. Lyja arba krenta rasa ir gėlės gali atsigerti. JIS padarė žemę derlinga, kad gėlės turėtų pakankamai maistinių medžiagų. JIS siunčia bites, todėl yra naujos gėlės. Apie viską JIS galvoja. Tai kodėl gali toks galingas Dievas, kuris rūpinasi tokiais smulkiais dalykais, negalvoti apie žmones? Mes galime visiškai pasitikėdami būti JO rankose. JIS elgiasi su mumis atsargiai, su meile ir švelniai. JIS rūpinasi viskuo. JIS rūpinasi mūsų būstu, drabužiais, maistu ir gėrimu. JIS siunčia rasą ir lietų, kad gėlės neišdžiūtų. Kodėl JIS turėtų mums sulaikyti Savo palaiminimus? Jeigu mes kasdien gręšimės į JĮ, kaip gėlės į saulę, duos JIS mums Savo Dvasios lietaus ir rasos. JIS atnaujins mūsų dvasią ir suteiks drąsos bei vilties. JIS švies saule mūsų širdyse. Nes JIS rūpinasi mumis, mažais žmonėmis lygiai taip pat, kaip ir gėlėmis. Pakilk, mano dvasia, ir ieškok Viešpaties! JIS ir tavęs nepamirš, pasotins Savo dangiškomis dovanomis. Jis ne tas pjovėjas, kuris pjauna žolę bei gėles nelaiku ir kaip piktžoles išmeta. JIS nori, kad gėlės atsiskleistų visame gražume. Ir JIS rūpinasi jomis bei saugo. Dėkoju Tėve, Tu pagalvoji apie viską! Tu žinai, ko man šiandien reikia. Tu žinai, kada man reikalinga Tavo paguoda. Aš gręžiuosi į Tave, mano gyvenimo saulę. Sušildyk Savo spinduliais mano sielą, kad ji Tave džiaugsmingai šlovintų!





Nebėra merktas – 2022.09.13
​​autorius Frank Lauermann



„Tuo tarpu Abraomas liko stovėti priešais VIEŠPATĮ. Abraomas priėjo arčiau ir tarė: „Argi iš tikrųjų kartu su nedorėliu pražudysi teisųjį? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vieną ir neatleistum dėl penkiasdešimt mieste esančių teisiųjų?“ 

Pradžios 18,22-24 Dievas ieško, kas maldoje užtartų šį pasaulį! JIS atidavė šią žemę žmonėms ir laukia, kad žmonės kreiptųsi pagalbos iškilusiose problemose. Dangus priklauso Viešpačiui, žemė – žmogui. Dievas neprašomas nesikiša į mūsų veiklą. Todėl taip svarbu melstis! Anksčiau į darbą važiuodavau pro tokį posūkį, kuriame nuolat vykdavo autoavarijos – mašinos per greit važiuodavo. Nusprendžiau kiekvieną rytą dėl to trumpai pasimelsti. Ir iš tikrųjų, kol meldžiausi, daugiau neįvyko ne viena autoavarija. Gali būti, kad tai – sutapimas, bet Biblija sako, kad Dievas atsako į mūsų maldas. Ar mums žinoma, kaip dažnai Dievas reaguoja? Kiek katastrofų padeda išvengti? Kiek kančių ir nelaimių mūsų nepaliečia, nes kas nors dėl to meldžiasi?! Ar žinome, kiek palaimos prarandame nesikreipdami į Jį? Kartais atrodo taip, lyg Dievas būtų kurčias ir nereaguotų į mūsų maldas. Bet mums ne visada yra suprantamos Jo mintys. Svarbu gyventi artimame ryšyje su Juo, tuomet galime prašyti to, kas Dievo širdyje. JIS taip mielai norėtų išlieti mums visą savo malonę! Tad Jis paragina melstis žmones, kurie „atakuoja” savo maldomis dangų, kad ant mūsų būtų išlieta Viešpaties palaima. Nepradingsta neišgirsta net pati mažiausia malda. Jėzau, ačiū, kad esi mūsų didysis Užtarėjas pas Dievą! Kaip dažnai prašai už mus Tėvą ir užstoji mus! Taip ir mes norime užtarti (melstis) už kitus žmones ir siųsti jiems Tavo palaimą! Leisk mums būti šiandien palaima kitiems!!




Aklai dėl Dievo – 2022.09.12
​​autorius Frank Lauermann



Jėzus tarė neregiui: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ (Išvertus Siloamas reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis“. 

​Evangelija pagal Joną 9, 6 Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė:„Rabi, kas nusidėjo, – ­ jis pats ar jo tėvai, ­ kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė, kad nei jis, nei jo tėvai nenusidėjo. – „Jame turi apsireikšti Dievo darbai“. Tuomet Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis (pagal Jn 9, 1-7). Nuo gimimo mes visi esame akli Dievo tikrovei. Mes nieko iš tikro nežinome apie Jį ir dvasinį nematomą pasaulį. Mums reikia Jėzaus, kuris atvertų mums akis! Mums taip pat reikia nusiplauti akis Siloamo tvenkinyje. Siloamas reiškia: „Siųstasis“; tai – Jėzus. JIS yra pasaulio šviesa. Iš prigimties aklam žmogui buvo normalu nieko nematyti, – nei saulės, nei dangaus, nei paukščių… Jis nematė žemės grožybių, nors to ilgėjosi. Ir tikriausiai dažnai kėlė klausimą, kodėl jam teko toks likimo smūgis, kuo jis nusikalto. Bet Jėzus neklausia, kas kaltas; Jis kiekvieną priima ir kiekvieną gydo. JIS nori, kad mūsų akys būtų atvertos Dievo tikrovei! Ir Jis tai gali padaryti! JIS nori mums atskleisti, kokia didi yra mūsų Viešpaties malonė, kantrybė, ir meilė. JIS nori mus išlaisvinti iš visų naštų. JIS nori atleisti slegiančią kaltę. JIS ištraukia mus iš nevilties ir nusiminimo. JIS parodo mums gyvenimo saulę ir atveda mus prie šaltinio! JIS vis iš naujo pradžiugina mūsų širdis, ir mes galime vėl dainuoti. JIS yra nuostabus Viešpats! Ačiū Tėve, kad atėjai gelbėti nusidėjėlių. Tu esi pasaulio šviesa, tad nori nušviesti ir mano gyvenimą. Nuplauk tyrai mano širdį ir įženk į ją savo Šviesa, savo Džiaugsmu ir savo Meile! Man reikia Tavęs, Viešpatie.





Palaiminimo perdavimas – 2022.09.09
​​autorius Frank Lauermann



„Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“

​ Evangelija pagal Matą 10, 8b Viską, ką mes turime, gauname iš Dievo dovanai – mums nereikia už tai mokėti. Taip pat ir kiekvieną dvasinį palaiminimą. Jo ramybė, Jo džiaugsmas, gailestingumas… – visa tai yra Dievo dovanos. Jėzus nori, kad mes jas dovanotume kitiems, JIS nori taip mus naudoti, kad savo aplinkoje būtume palaiminimas! Prisimeni, kai mokiniai turėjo mažai duonos ir vis tik turėjo pamaitino tūkstančius žmonių? Jėzus sakė: „Duokite jiems valgyti!“ Ir JIS veikė, kai mokiniai pradėjo dalinti duoną. Taip yra ir su palaima: Jei mes pradedame laiminti kitus, Jėzus pradeda veikti. Žinoma, tai turi būti ne paviršutiniška standartinė maldos formulė einant pro šalį: „O Viešpatie, laimink jį“. Jėzus mato, kiek rimtai mes savo širdyje to trokštame – ar mes laiminame kitą širdimi. Ir JIS mato tikėjimą, kuriuo mes laiminame. Ar Dievas gali ką nors didingo nuveikti, jei mes visai netikime?! Tu gali būti tikras, kad savo aplinkoje Tu jau esi palaiminimas vien dėl to, kad ten esi. Nes ramybės Dievas yra ten, kur Tu. Tu gali būti tikras, jog Dievas saugo ir laimina žmones, kuriems Tu prašai palaimos. Nes tai Dievo paliepimas, kad mes kitus laimintume. Ir ne tik savo artimuosius ir draugus, bet ir žmones, kurie mūsų nemėgsta. Tai išlaisvina galingas jėgas dvasiniame pasaulyje. Dievas tuomet nori veikti, – kai mes laiminame. Dėkoju, Jėzau, kad trokšti mane gausiai palaiminti! Nenoriu šios palaimos pasilaikyti sau, bet dovanoti kitiems, tiems su kuriais šiandien susitiksiu. Laimink mano šeimą, mano draugus, mano bendradarbius!! Tačiau nuostabiausia yra tai, kad Tu esi šalia!




Trys žingsniai į išgydymą – 2022.09.08
​​autorius Frank Lauermann



VIEŠPATS pakreipė Jobo dalią, kai jis pasimeldė už savo bičiulius. VIEŠPATS davė Jobui dvigubai daugiau negu jis buvo anksčiau turėjęs. 

Jobo knyga 42, 10 Jei patiriame daug blogio, mūsų širdyje gali atsirasti kartėlis. Mums sunku atleisti ir dar sunkiau melstis už kaltuosius. Bet Jėzus to nori! JIS nori, kad mes taptume laisvi nuo kartėlio, savigailos, neapykantos ir kankinančių savigraužos minčių. Todėl Jis parodė kelią, kaip galime iš to išeiti: per atleidimą ir maldą. Jobas visiškai nesuprato Dievo valios jam. Bet patyręs Dievo artumą, galėjo patikėti savo likimą į galingo ir mylinčio Viešpaties rankas. Jis nebepyko daugiau dėl savo likimo ir nebekaltino Dievo dėl savo kančios. Tuomet Dievas žengė dar vieną žingsnį: Jis norėjo, kad Jobas atleistų piktiems jo draugams. Tai jam tikrai nebuvo lengva padaryti, bet Dievas pats jam padėjo. O tuomet sekė paskutinis žingsnis: Jobas turėjo už savo draugus pasimelsti, kad Dievas jų nenubaustų. Jobas atliko šiuos žingsnius, o Dievas jį gydė, iš vidaus ir išoriškai. Jėzau, Tu nenori, kad mūsų širdys prisipildytų kartėlio. Tu nori mus išlaisvinti! Atleisk mūsų širdžių kartėlį, savo teisumą bei netikėjimą einant mums skirtu gyvenimo keliu. Padėk mums atleisti sau patiems, o taip pat ir kitiems žmonėms, kurie mums nusikalto. Ateik į mūsų širdis ir padėk mums tai padaryti! Mums sunku vieniems, mums reikalinga Tavo pagalba! Ir tuomet, brangus Jėzau, pripildyk mūsų širdis savo ramybe.



​Dievo esmės atspindėjimas – 2022.09.07
​​autorius Frank Lauermann



„Kas mane myli, tą gelbėsiu; saugosiu jį, nes jis žino Mano vardą.” 

​Psalmyno 91, 14 Kartais mes jaučiame baimę dėl savo gyvybės, savo šeimos ar savo nuosavybės, kad kas nors mums pakenks. Bet Dievas sako mums labai aiškiai: „Noriu pats Jį saugoti!” Mūsų širdys gali nurimti Jo artume. Bet kartais, kai kas nors mums iš tikro pakenkia arba mums kelia grėsmę, kyla mumyse kerštingos mintys. Mes norime pakovoti už save ir savo teises. Bet Dievas galvoja kitaip. JIS nenori šios kovos. JIS nenori, kad mūsų širdys taptų neramios ir apsunkintos. JIS nenori pakenkti ir mūsų priešininkui, bet atvirkščiai – laimėti jį savo meile. Todėl laiške romiečiams parašyta: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: Mano kerštas, aš atmokėsiu, ­ sako Viešpats. Verčiau, jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu krausi žarijas ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (12, 17-21). Dėkoju, Jėzau, kad atleidai man visas kaltes. Tu nenori, kad aš ir vėl nusikalsčiau ir savo artimui daryčiau bloga. Tau galiu pavesti savo gyvenimą, – man daugiau nereikia kovoti už savo teises, nes Tu esi šalia! Prašau, laimink mano priešus ir daryk jiems gera! Noriu nurimti Tavo Artume, nes Tu laikai savo stiprią ranką virš manęs – Tavyje esu saugus.




Tikėjimo vaikas – 2022.08.09
​​autorius Frank Lauermann



„Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.“ 

​Laiškas romiečiams 4, 3 Mes nuolat stengiamės prieš žmones ir Dievą atrodyti gerai. Dėl to mes investuojame, o kartais net veidmainiaujame, kad tik kiti negalvotų ir nekalbėtų blogai apie mus. Ir vis tik: mes jaučiame, kad tebesame nusidėjėliai ir ne tokie šventi, kaip Dievas norėtų. Kaip gerai, kad Dievas mus mato kiauriai ir mūsų „teatras“ Jo nedomina! JIS tiesiog atleidžia mums mūsų kaltes ir nesėkmes. JIS žino, jog savo pastangomis mes netapsime teisūs. Abraomas taip pat buvo tik žmogus, turintis daugybę silpnybių. Ir vis tik jis tvirtai tikėjo Dievo pažadais ir atitinkamai elgėsi. Todėl jis buvo pavadintas tikėjimo Tėvu. Yra didelis skirtumas tarp to, ar mes stengiamės, kad taptume teisūs prieš Dievą, ar tikim Juo ir todėl taip elgiamės! Tikėkime šiandien Jo pažadais ir atitinkamai elkimės: JIS yra čia! Mes nesame vieni. JIS myli mus! JIS mūsų neteisia ir nesmerkia. JIS mums atleido! Tad ir mes turime atleisti sau ir nelikti įkalintais senose kaltėse. JIS yra mūsų Padėjėjas ir Gelbėtojas! Todėl būkime linksmi ir dėkingi. Taip, JIS asmeniškai mums padės eiti per šią dieną! Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad dabar esi su manimi! Tu pažadėjai niekuomet manęs nepalikti ir nepamiršti. Esu Tavo mylimas vaikas, ir šiandien Tu nori man padėti eiti per šią dieną. Tu esi mano Padėjėjas ir mano Gydytojas. Džiaugiuosi, kad esi šalia!





Gyvenimo melas – 2022.09.05
​​autorius Frank Lauermann



„Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų.” 

​Pirmas laiškas Jonui 3, 8b Ar tai ne gera žinia?! Jėzus yra galingesnis! JIS iš tikro nori sugriauti šėtono – griovėjo ir žudiko darbus! JIS nori mus ištraukti iš šėtono pinklių, išlaisvinti iš jo piktų klastų. Jono evangelijoje parašyta: šėtonas yra „melagis ir melo tėvas“ (Jn 8,44). Melas kartais labai apsunkina mūsų gyvenimą. Mes tikime tam tikrais melagingais gyvenimo teiginiais. Vieni mano: „Manęs niekas nemyli“. Kiti: – „Aš toks nevertingas“. Treti: – „Viskas, ko tik imsiuosi, žlugs“. Dar kiti: -„Man niekas nepadės“…. Ir dar yra daugybė įvairių melo versijų, kurios neigiamai veikia mūsų gyvenimą. Bet Dievas to visai nenori! JIS nuimti šią naštą nuo mūsų pečių, mus išlaisvinti. Galbūt įsiklausykime šiandien į savo mintis. Ir jei pastebėsime, kad panašūs melai sukasi mūsų galvose, užsirašykime tokią maldą (maldos pavyzdys), kurią kartokime melsdamiesi kasdien. Įsišakniję neigiami melai ir mąstymo stereotipai ne iškart dingsta, tam reikia laiko. Tik prisimink: Jėzus nori Tave išlaisvinti ir dovanoti Tau gyvenimo pilnatvę!! Jėzau, Tu brangiai mane atpirkai ir aš priklausau Tau. Jei mano gyvenime dar yra šėtono darbų, prašau, parodyk juos man šiandien! Aš Tau esu be galo vertingas, todėl Tu nori mane iš jų išlaisvinti. Tu esi galingesnis už bet kokį blogį; Tavyje esu saugus! Maldos pavyzdys: Jėzaus vardu atsisakau šių melagingų minčių ir įsitikinimų. Nebenoriu daugiau klausytis neigiamų šnibždesių; noriu klausytis Jėzaus. Jis kalba, kad myli mane! Daugiau nebemąstysiu apie melą, bet gilinsiuosi į Dievo mintis bei pažadus. Šėtone, pasitrauk iš mano gyvenimo; Jėzaus vardu!





Viešpats virš gyvenimo audrų – 2022.09.02
​​autorius Frank Lauermann



Tą pačią dieną, atėjus vakarui, Jis tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip Jį ir pasiėmė, kaip Jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys. Tuomet pakilo didžiulis viesulas, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino Jį, šaukdami: „Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame?“Atbudęs Jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: „Nutilk, nurimk!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi Jis toks? Net vėjas ir marios Jo klauso!“ 

Evangelija pagal Morkų 4, 35-41 Jėzus buvo toks pasitikintis ir stiprus savo Tėvo rankose, kad galėjo net siaučiant stipriausiai audrai ramiai miegoti. JIS žinojo, kad niekas negali atsitikti, niekas Jam negali pakenkti. Mes dažnai leidžiame sau dėl visko nerimauti. Mūsų galvose kyla tūkstančiai minčių: Kas būtų, jei… O galbūt… Veržiantis šioms ir kitoms neraminančioms ir bauginančioms mintims, pamirštame, jog JIS yra Tas, Kurio stipriose rankose mes esame. JIS yra Tas, Kuris mus laiko! Vienas JO Žodis – ir mūsų gyvenimo audra nurimsta. O jei JIS šiandien dar jo neištaria – šio vieno Žodžio – tuomet JIS šiandien laikys mus stipriai savo rankose ir bus ypač arti. JIS trokšta, kad mes turėtume tikėjimą ir nieko nebijotume. JIS yra VIEŠPATS! Dėkoju, Jėzau, kad net gyvenimo audrose Tu esi šalia ir laikai virš manęs Savo stiprią bei saugančią ranką! Tavyje esu saugus ir nuo visko apsaugotas, kaip kad viščiukai po vištos sparnais. TU esi mano stiprusis VIEŠPATS, Kuris man myli!




Dievas yra dosnus!! – 2022.09.01
​​autorius Frank Lauermann



„Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti“.

​ Evangelija pagal Matą 14, 16 Vienoje nykioje nuošalioje vietoje susirinko keletas tūkstančių žmonių, kad pamatytų Jėzų. „Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius“ (eil.14b). Bet vakare mokiniai norėjo žmones išsiųsti, kad šie nusipirktų maisto. Jėzus nenorėjo paleisti alkanų žmonių, tad tarė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ (eil.16b). Čia Jėzaus mokiniai susidūrė su problema, nes ir jie patys beveik nieko neturėjo. Jėzus paėmė tai, ką jie turėjo, padėkojo ir davė mokiniams, kad padalintų. Šie padalino žmonėms, ir iš tikro – visi valgė ir pasisotino! Ir dar keletas pintinių liko! Kelėtai dienų praėjus Jėzus vėl su mokiniais keliavo valtimi. JIS kalbėjo apie fariziejų raugą ir įstatymiškumą. Bet mokiniai mąstė ir svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos“(Matą 16,8). Jėzus juos subarė: „Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos? Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate penkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių pririnkote likučių?!…“ (Matą 8b-9). [Tuomet jie suprato, kad Jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.] Mokiniai greit pamiršo šį įvykį ir vėl rūpinosi pragyvenimu. Bet Jėzui tai – mažiausia problema! JIS norėtų, kad mes Juo pasitikėtume, – dėl gyvenimo ir dėl duonos. Ir JIS nori, kad mes dalintumės maistu su kitais. Kaip kad Jėzus buvo ne taupus, taip ir mes turime dosniai dalintis. Galbūt pirmiausia iš tikro – duona, tačiau taip pat ir gyvenimo duona. Žmonės alksta Dievo Žodžio, paguodos, saugumo ir meilės! Duokime jiems šio „maisto“… Dėkoju, Jėzau, kad esi toks dosnus ir draugiškas, toks pilnas užuojautos ir gailestingumo! TU gerai manimi rūpiniesi, o aš galiu rūpintis kitais. Trokštu atspindėti Tavo dosnumą ir dalintis tuo, ką turiu. Taip pat ir Tavo Žodžiu, kad žmonės būtų saugūs ir paguosti.




Tėvai atleidžia!! – 2022.08.31
​​autorius Frank Lauermann



„Auštant Jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie Jo, o Jis atsisėdęs juos mokė. Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje ir kreipėsi į Jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O Tu ką pasakysi?“ Jie tai sakė, spęsdami Jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. Jiems nesiliaujant kamantinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant vyresniaisiais. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris. Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie.“ Jėzus jai tarė: „Nė AŠ tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ 

Evangelija pagal Joną 8, 2-11 Prieš keletą dienų mano mažasis vieną vakarą manęs paklausė, ar Dievas tikrai atleido visas jo nuodėmes. Tad galėjau jam atsakyti, jog Dievui nėra sunku atleisti jo nuodėmes. Nes JIS mano mažąjį labai myli, – daug stipriau net už mane! Ir taip, kaip aš jam iškart atleidžiu kiekvieną jo kaltę ir net pamirštu ją, lygiai taip pat elgiasi su juo ir Jėzus. Aš juk nerenku vaikų nuodėmių savo širdyje, kol ši apkarsta. Ne, aš atleidžiu jiems visas jų klaidas ir nuodėmes; nes jie – mano vaikai! Esu įsitikinęs, jog iš jų išaugs geri žmonės. Toks yra tėvas savo vaikų atžvilgiu. Ar Dievas turėtų būti kitoks?! JIS nėra smulkmeniškas asmuo, viską užsirašinėjantis į savo knygą ir po to atsiteisiąs su mumis. Jei mes esame Jo vaikai, Jis iškart ir mielai mums atleidžia. Juk JIS yra mūsų Tėvas! Žinoma, kartais mano mažasis nusipelno bausmės. Tuomet man būna be galo sunku. Tai turi būti prasminga bausmė, kad jis rastų teisingą kelią ir savo elgesio nebekartotų. Tačiau, jei aš pastebiu, kad jam iš tikro gaila dėl savo poelgio, aš palengvinu bausmę arba visai atleidžiu jį nuo jos. Dievas lygiai taip pat elgiasi su mumis: JAM be galo sunku mus bausti, nes JIS mus labai myli. Todėl Jėzus bausmę ir pasmerkimą už mūsų nuodėmes prisiėmė sau, kad mus nuo to išlaisvintų. Tokia yra Dievo Meilė! Dėkoju, Jėzau, kad mane TAIP myli, kad atleidi man visas mano kaltes! Tu vietoj manęs leidai pasmerkti ir nubausti save. Dabar esu laisvas Dievo vaikas. Oi, kaip gera, kad Tu kaskart iš naujo atleidi man kaltes ir aš galiu būti Tavo mylimas vaikas! Ačiū!





Gyvenimas su Dievu – 2022.08.30
​​autorius Frank Lauermann



„Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu gailestingumo, o ne aukos. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių.“ 

​Evangelija pagal Matą 9,12-13 Prieš kelias dienas ėjau per miestą ir pamačiau seną moterį, kuri atrodė nelabai gerai jautėsi fiziškai. Aš tyliai pradėjau melstis už ją ir ją laiminti. Netikėtai į mano mintis prabilo balsas: „Jai manęs nereikia“. Tai buvo dalykiškas pastebėjimas, kuris manęs nenuvylė ir neapkartino. Pažvelgiau į moterį: juk ji tokia sena ir greit tikriausiai mirs… Ilgai galvojau apie šį atsitikimą. Kartą Jėzus išgydė dešimt raupsuotųjų. Bet tik vienas grįžo Jam padėkoti. Kažin, kaip tuomet jaučiasi Jėzus, Kuris buvo dėl mūsų nukryžiuotas? Vieną kartą kalbėjausi su tikinčiu vadovu, kuris pristatė man savo programą. Tai buvo gera programa, tik šis vyras buvo taip ja susižavėjęs, kad Jėzaus net nepaminėjo. Galbūt šioje programoje jam Jėzaus nereikėjo? Jėzus ilgisi nuoširdžios bendrystės su mumis. JIS nori dalintis viskuo: palaikyti kompaniją valgant; bendrauti su mumis dirbančiais darže ar sode ir atskleisti mums mažus, bet nuostabius dalykus; saugoti mus vairuojant; teikti išmintį sudėtingose situacijose ar darbuose… JIS nori būti mums VISKAS. O mes?! Ar mes tiesiog galime išgyventi vieni? O gal mums reikia JO tik tuomet, kai papuolame į bėdą? O gal mums reikia JO tik tuomet, kai papuolame į bėdą? Jėzau, Tu esi čia, visai arti! Tu esi mano geriausias Draugas, su Kuriuo galiu dalintis viskuo. Tu žinai mano svajones ir mintis, Tau jos įdomios ir aš galiu apie jas su Tavimi kalbėtis. Tu esi taip arti, arčiau nei bet koks kitas žmogus. Taip, Jėzau, man reikia Tavęs. Myliu Tave, mano Gerasis Ganytojau!






​Mano Uola ir tvirtovė – 2022.08.29
​​autorius Frank Lauermann



„Tavyje, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos; neleisk man niekada nusivilti! Kadangi Tu teisus, ateik į pagalbą ir išgelbėk, atkreipk į mane savo ausį ir padėk man! Būk mano užuovėjos uola, stipri tvirtovė man išgelbėti, nes TU mano Uola ir tvirtovė.“ 

Psalmyno 71, 1-3 Šią psalmę parašė senas vyras, kuris daug ką gyvenime jau buvo išgyvenęs. Kiek gi pavojų jam teko patirti?! Ir visuomet Dievas jį gelbėjo, niekuomet nebuvo sugėdintas nei jis, nei jo tikėjimas. Nes pas savo Viešpatį jis ieškojo užuovėjos. Jis patvirtina: Dievas yra stipri tvirtovė ir tvirta uola! Kartais Dievas užkerta kelią nelaimei ar sunkumui, o kartais padeda per ją patirti Jo pagalbą. Jis padeda mums visuose sunkumuose; drauge mes juos įveikiame. O jei tampa per sunku, mes galima pasislėpti Jame. JIS yra mūsų užuovėja ir tvirtovė. Jame mes galime išsiverkti, Jam pavesti savo rūpesčius, ir JIS mus guodžia bei stiprina. JIS yra nuostabus Dievas ir mylintis Tėvas! Šiandien JIS yra šalia ir nori padėti įveikti šią dieną. Taip, JIS yra mano uola ir mano tvirtovė! Dėkoju Tėve, jog Tavyje randu užuovėją, kai man pasidaro visko per daug. Tu esi mano tvirtovė, kurioje galiu pasislėpti. TU guodi mane ir man padedi. Taip, TU esi mano stiprusis Dievas, Kuris niekuomet neleis man nusivilti ar pražūti, nes visas savo viltis sudedu į Tave.




Dievas, kuris rūpinasi manimi – 2022.08.26
​​autorius Frank Lauermann



„Su ja kalbėjusį VIEŠPATĮ ji taip pavadino: „Tu esi ‘Matymo Dievas’, ­ sakė ji, ­ nes argi aš iš tikrųjų mačiau Dievą ir pamačiusi išlikau gyva?“ Todėl šaltinis buvo pavadintas ‘Šaltiniu Gyvojo, kuris mane mato’…“ 

Pradžios knyga 16, 13-14 Hagara buvo vergė, kuri kentėjo nuo neteisingo ir žiauraus savo ponios elgesio, todėl neiškentusi pabėgo į dykumą. Bet Viešpaties angelas atrado ją prie šaltinio (eil.7). JIS ją sustiprino ir padrąsino. Ji buvo be galo dėkinga, kad Dievas pamatė jos vargą ir pasirūpino ja, verge. Jam nieko nėra paslėpto ir neįmanomo. Iki tol ji žinojo tik Dievo vardą, bet dabar ji pažino Jį asmeniškai. Nes JIS ja rūpinasi! JIS yra Gyvasis! Tas, Kuris ją mato! Mūsų nelaimės, mūsų situacijos yra Viešpačiui žinomos, nes JIS mato mus ir mumis rūpinasi. JIS nori šiandien būti mūsų Paguoda. JIS nori šiandien mumis pasirūpinti. JIS iš tikro yra Gyvasis, Kuris niekuomet mūsų nepalieka. Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad man apsireiški, kai esu nusiminęs ir išsekęs. Tu teiki savo paguodą ir naują viltį. Tu niekuomet manęs nepamiršti ir nepalieki!





Vienišas ir atstumtas? – 2022.08.25
​​autorius Frank Lauermann



„Džiaukis, bevaike, niekada negimdžiusi! Krykštauk ir ratuok, gimdymo skausmuose negulėjusi! Juk pamestoji turi daugiau vaikų, negu turinti vyrą“, ­ sako VIEŠPATS. Paplatink savo palapinės aikštę, ištempk savo pastogės dangas nešykštėdama, pailgink palapinės virves ir tvirtai įkalk kuolus! 

Izaijo knyga 54, 1-2 Viešpats pažįsta vienatvę. Jėzus ją pakankamai dažnai išgyveno čia žemėje. Tačiau sunkiausia jam buvo, kai Jis prisiėmęs visų mūsų kaltes kabojo ant kryžiaus. Tuomet Dievas Jį paliko, – dėl mūsų kalčių. Jį smerkė ir keikė žmonės, o Jo Tėvas, Šventas Dievas, negalėjo tęsti bendrystės su Juo, apsiniaukė net dangus. Mūsų nuodėmių našta ir Dievo atsiribojimas buvo toks galingas, kad Jėzus mirė greitai. JIS tapo auka dėl mūsų kalčių ir nuodėmių, kad Dievas daugiau niekada mūsų nepaliktų. JIS visa tai pakėlė, kad mums daugiau nereikėtų dėl to kentėti. Tokia didi yra JO Meilė mums! Dievas norėtų šiandien paguosti vienišus ir paliktuosius. JIS sako: „Tavo vienatvę ir apleistumą aš prisiėmiau sau ir užnešiau ant kryžiaus“. Tai kažkada tikrai pasibaigs! Gali būti, kad šis vienatvės laikas Tau kažkokiu būdu yra naudingas. Bet kai tik Viešpats palieps, jis baigsis. JĖZUS yra labai arti Tavęs ir nori būti Tavo geriausias draugas ir Tėvas. JIS nori su Tavimi kalbėtis ir bendrauti. Kai Tu išmoksi palaikyti ryšį su Juo ir priklausyti daugiau nuo Jo nei nuo žmonių, JIS vėl grąžins Tave į bendrystę su kitais ir Tu tapsi palaiminimu jiems. Džiaukis tuo jau dabar, nes Viešpats išpildys savo Žodį ir Tu turėsi daug dvasinių vaikų, kurie ieškos Tavo artumo ir pagalbos. Praplėsk savo širdį jiems netaupydamas joje vietos! Dėkoju, Jėzau, kad pažįsti mane. Tu žinai mano vienatvę ir apleistumą. Ir esi su manimi, manęs niekuomet nepalieki. Dėkoju, kad su Tavimi daugiau nesu vienišas! Tu esi mano Dievas, Kuris mane myli!




Kas svarbu Dievu– 2022.08.24
​​autorius Frank Lauermann



„…Juk Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o VIEŠPATS žiūri į širdį.“ 

​1 Samuelio 16, 7b Kai rytais pažvelgiu į veidrodį, kartais pagalvoju, jog mano nosis yra per stora, aš turiu per mažai plaukų, mano dantys – negražūs, akys – per šviesios, ir… Kartais esu savo išvaizda labai nepatenkintas. O kai pažvelgiu į nupoliruotas žvaigždžių nuotraukas, tai atrodau sau visiškai netobulas. Bet kai pažvelgiu į kitus žmones, jie taip pat nėra tobuli: per stori arba per ploni, per seni arba per jauni, be plaukų arba nesušukuotais plaukais, turintys per didelį veidą arba per daug raukšlių… Na, kažkaip darosi sudėtinga, jei vertiname kitus tik išoriškai. Tuomet kiekviename randame netobulumų. Kartais aš taip galvoju apie kitus: Taip juk negalima daryti! Taip nesielgiama! Koks egoistas! Bet tokių klaidų randu ir pas save. Ne visada elgiuosi ir aš teisingai; kartais ateinu per vėlai, kartais blogai galvoju apie kitus arba ieškau sau naudos. Kas yra iš tikro tobulas?!? Nežinau, ar tokį apskritai pažįstu. Tuomet tyloje kalbuosi su Viešpačiu. Atnešu Jam savo nesėkmes ir nusivylimą pačiu savimi. JIS sako: „Aš Tave išsirinkau, nes myliu Tave. Tu man patinki. Tavo išvaizda nuolat keičiasi; tačiau AŠ žvelgiu į Tavo širdį. Žinoma, ten dar yra išdidumo, teisuoliškumo, godumo ir geismo; tačiau Jėzus už visa tai atleido. AŠ matau, jog Tavo širdis ilgisi manęs. Matau Tavo mažą silpną meilę man ir ištikimybę. Matau, kaip labai Tau manęs reikia, – kaip mažam vaikui motinos. Pasigailėsiu Tavęs; vienam juk Tau bus per sunku. Esu su Tavimi, nes esi man brangus ir vertingas. Matau Tavo širdį taip, kaip nė vienas kitas. Taip, AŠ myliu Tave!“ Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad turiu Tave! Tu esi taip arti manęs, – negaliu to suvokti. Dėkoju, kad mane nuolat nustebini Savo Meile ir Gailestingumu. Ši diena priklauso Tau!





Takas į gyvenimą – 2022.08.23
​​autorius Frank Lauermann



„Juk nepaliksi manęs Šeolui, neleisi savo teisiajam matyti kapo. Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume -­ džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje -­ amžina linksmybė.“ 

Psalmyno 16,10-11 Mano Viešpats nepalieka manęs Šeolui! JIS laiko mane savo stipriose rankose taip, kad net priešui šėlstant ir liejant savo neapykantą jis negali man rimtai pakenkti. JIS yra šalia! JIS pažadėjo, kad Jo šventieji nematys kapo. Kai mes mirsime, JIS atsiųs savo angelus mus parnešti į Jo karalystę. Tik mūsų kūnas bus paguldytas į kapą; mes patys – ne. Taip, kaip Jėzus buvo prikeltas, ir mirtis Jo negalėjo pasisavinti, taip ir mes neatiteksime Šeolui. JIS mus gelbėja! Kadangi JIS gali mus išgelbėti iš mirties, tuo labiau JIS gali jau dabar mus išgelbėti iš kiekvienos nepalankios situacijos. JAM tai visai nesunku. Man tereikia laikytis JO, tvirtai į JĮ įsikibti. Tuomet JIS parodys man taką į gyvenimą. Jei ieškau JO veido, tuomet patiriu, kaip rūpesčių ir baimių mažėja ir dingsta. Vietoj to mano širdis prisipildo JO džiaugsmu. Nes žinau: JIS yra Viešpats ir šioje situacijoje. Taip, kur Viešpats yra VIEŠPATS, ten viešpatauja džiaugsmo pilnatvė, ir Jo dešinėje -­ amžina linksmybė! Dėkoju už Tavo džiaugsmą! Ji pripildo mano širdį ir aš galiu dainuoti. Dėkoju, kad esi šalia ir su Tavimi drauge ši diena taps palaiminimu! Nes Tu esi šalia ir palaikai mane. Tu esi mano nuostabusis Dievas!





Mano mylimas vaikas! – 2022.08.22
​​autorius Frank Lauermann



„O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, Kuris tave sukūrė, Jokūbai, Kuris tave padarė, Izraeli: „Nebijok, nes AŠ išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano.“ 

Izaijo knyga 43, 1 Aš nesu Dievo marionetė, nors esu Jo. Tai labiau panašu į mamą sakančią vaikui: ´Mano mažyli!´, bet vaikas vis tiek turi daug laisvės. Arba į nuotaką, sakančią jaunikiui: ´Tu esi mano!´bet jis nėra jos nuosavybė. Šis ´MANO´reiškia labai labai artimą meilės ryšį. Vienas priklauso kitam, vienas aukojasi kitam ir ieško tik tai, kas kitam gera. Taip elgiasi Dievas su mumis, ir taip galime elgtis su Juo. JAM nereikia didelių kūrinių Jo garbei, taip pat – jokių išorinių, prabangių ritualų. JIS nori mano meilės! Ir taip pat – kad aš priimčiau Jo meilę. JIS yra labai arti, nes nori mane mylėti. Jis ilgisi manęs ir trokšta, kad būčiau labai arti ir leisčiau Jam mane mylėti. JAM nereikia nei mano darbo, nei pinigų; JIS trokšta manęs! JIS nori prisiimti atsakomybę ir rūpestį už mano gyvenimą, nors aš lieku absoliučiai laisvas. JIS nori dėl visko tartis su manimi. JIS nori, kad jausčiausi Jame saugus ir nuo visko apsaugotas, kad manęs nekamuotų baimės ir rūpesčiai, ir nevestų link neteisingų sprendimų. JIS nori būti mano mylimu Dievu, o aš noriu būti Jo mylimas vaikas. Dėkoju, Tėve, kad esu Tavyje saugus! Dėkoju, kad Tu manęs niekuomet nebaudi, bet pataisai. Tu esi su manimi, rūpiniesi manimi, teiki savo apsaugą ir visuomet man padedi. Nuostabu pažinti Tave ir eiti per gyvenimą drauge su Tavimi.





Patirti neteisybę – 2022.08.19
​​autorius Frank Lauermann



„Jis nepadarė nuodėmės ir Jo lūpose nerasta klastos. Šmeižiamas Jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.” 

​1 laiškas Petro 2, 22-23 Dievas žino, kad šiame pasaulyje nėra daug teisybės. Žmonės suteikia vieni kitiems daug kančios. Todėl Dievas siuntė savo sūnų Jėzų, kad Jis būtų mums pavyzdys, parodytų, kaip elgtis. Su Jėzumi taip pat buvo pasielgta labai neteisingai. Dažnai buvo kėsintąsi į jo gyvybę. Bet vietoj to, kad bijotų ar paskęstų nuogąstavimuose Jis tyloje ieškojo Dievo ir ramino Jame savo širdį. JIS žinojo, jog niekas nevyksta be Dievo žinios! Todėl jautėsi Dieve saugus ir stiprus. Kai Jį norėjo nukryžiuoti, Jis vėl nuėjo į Getsemanės sodą pabūti tyloje. JIS žinojo, kas Jo laukia, tad prašė Dievo patraukti šią kančios taurę nuo Jo. Tačiau pridūrė: „Teįvyksta, kaip nori! Tebūnie Tavo valia! Taip Jis šį reikalą, kaip ir savo gyvenimą, pilnai atidavė į dangiškojo Tėvo rankas, teisingajam Teisėjui. O Dievas iš Jo gyvenimo ir mirties padarė kažką nuostabaus: „Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti Jo žaizdomis. Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą.“ (eil. 24-25) Dievas vis tik išgelbėjo Jėzų, vėl Jį prikėlė. Per Jėzaus kančią Jis išgelbėjo ir išlaisvino taip pat ir mus. Jei mes kenčiame ir patiriame neteisybę, Jis leis įvykti ir kažkam geram mumyse ar kituose žmonėse. Todėl paveskime save Dievui ir mokykimės ištverti neteisybę. Patikėkime visus savo reikalus teisingajam Teisėjui ir nekeršykime, neatsilyginkime patys. Mūsų gyvenimai Jo stipriose rankose! Jėzau, aš pavedu savo reikalą Tau. Nenoriu piktu atsakyti į piktą. Noriu atleisti! Nenoriu pats teisti ir keršyti, bet noriu Tavyje rasti ramybę. Taip, kaip Tu buvai saugus ir nuo visko apsaugotas pas Tėvą ir JIS Tavimi rūpinosi, taip ir aš noriu mokytis pasitikėti savo Dievu. JIS dar niekuomet manęs nenuvylė!




Dievas guodžia – 2022.08.18
​​autorius Frank Lauermann



„Tai AŠ, tai AŠ esu Tas, Kuris jus guodžia! Ko tu bijai? Žmogaus? – Jis marus! Žmogaus sūnaus? – Jis ne daugiau kaip žolė! Kodėl užmiršai VIEŠPATĮ, savo Kūrėją, Kuris išskleidė dangus ir padėjo žemės pamatus? Izaijo 51, 12-13a Esu tik mažas, silpnas žmogus. Mano galimybės apsiginti yra gana ribotos. Jei kas nors trokšta man pikto ir nori pyktis bei ginčytis – ką galiu padaryti, kaip apsigintčiau? Jei žmonės piktai apie mane kalba, – kaip galiu tai uždrausti ar užbėgti už akių? Kai aplinkiniai vaidijasi, apima mane baimė ir nerimas. Tačiau Viešpats mane pakoreguoja. JIS atkreipia dėmesį į mano mažą tikėjimą. Iš pradžių JIS mane guodžia mano varge. Bet po to klausia: „Kodėl pamiršai savo Viešpatį, savo Kūrėją, Kuris sukūrė visą žemę? Tuomet susimąstau ir prašau atleidimo už savo nepasitikėjimą. Juk mano Dievas yra šalia! JIS viską laiko savo stipriose rankose! JIS mane sukūrė ir saugo savo dešine. JIS niekada manęs nepamiršta ir nepalieka. Nuo pasaulio sukūrimo JIS jau žinojo visas mano gyvenimo dienas ir ištarė TAIP. Kodėl gi turėčiau bijoti žmonių ir jų neapykantos? Tada JIS pats mane nuramina. JIS guodžia mane, drąsina ir Jame esu saugus. Net jei patiriu žalą, JIS yra šalia ir viską atlygina. Dėkoju, Tėve, kad esi mano stiprusis Dievas, Kuriame esu saugus. Net jei žmonės rūstauja ir sukyla prieš mane, Tu esi šalia. Tu guodi ir priimi mane į savo saugias rankas. Tu esi mano Gerasis Ganytojas!




Dievo dvasia nori sukurti tvarką – 2022.08.17
​​autorius Frank Lauermann



„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir dvasia iš Dievo dvelkė viršum vandenų“. 

​Pradžios knyga 1, 1-2 Mes šiuo metu remontuojame savo namuose koridorių. Kokio visur betvarkė!! Visų pirma turėjome viską išnešti iš koridoriaus ir patalpinti kažkur kitur namuose. Tuomet paruošti sienas – kiek buvo dulkių! Koridorius pilnas visokių instrumentų, medienos ir įrankių tapetavimui; sunku net praeiti. Bet kai atėjo meistras ir pradėjo kalti ant lubų dailylentes, užklijavo tapetus, prisuko lempas, – kiekvieną dieną vis labiau matėsi, kaip viskas atrodys: bus šviesu ir jauku. Tad buvo verta iškęsti visą chaosą ir dulkes. Kai Dievas kūrė žemę, viskas joje buvo padrika ir dyka, tikras chaosas. Tačiau Jo geroji Dvasia dvelkė virš vandenų ir sumanė daug nuostabių dalykų: šviesą, gyvūnus, žuvis, paukščius, medžius, žvaigždes, saulę, mėnulį ir kaip kūrinijos viršūnę – žmogų. Tai Šventosios Dvasios mėgstamiausias užsiėmimas – iš netvarkos sukurti tvarką, kažką nauja, nuostabaus. Taip sklando Dvasia virš mūsų gyvenimų „netvarkos“ ir mąsto, kaip iš to sukurti kažką šlovingo. Mūsų gyvenimas mums patiems kartais atrodo lyg išsiuvinėtos staltiesės blogoji pusė: chaotiškai susipynę siūlai, net sunku atpažinti tikrąjį motyvą. Tačiau Dievas mato ir gerąją jos pusę: gražų subtilų paveikslą. Neleiskime mūsų pačių chaosui ir aplinkos bei viso pasaulio netvarkai mus per daug įtakoti! Dievo Dvasia nori kurti tvarką ir harmoniją. Patikėkime Jam savo gyvenimą ir kelią, JIS sudėlios viską į savo vietas. Jėzau, dėkoju Tau už Šventąją Dvasią, Kurią mums atsiuntei. JI gali iš mūsų gyvenimų padaryti kažką nuostabaus! Prašau, pašalink iš mano gyvenimo visa, kas sena, visą šlamštą, bei pripildyk jį savo šviesa!



 
  algimantasjuoz@gmail.com
   +370 682 19030
   I-V 9:00-17:00
© PigiosSvetaines.lt