​​    ​




​Straipsniai

  

Lapkričio 28 d.  

ROMOJE LIETUVIAI DĖKOJA UŽ POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS VIZITĄ
​ ​

Irutės Jaruševičiūtės nuotrauka

Lapkričio 28–29 d. Lietuvos vyskupai ir tikintieji Romoje asmeniškai dėkoja Šv. Tėvui už jo apaštalinę kelionę į Lietuvą bei už jo nuolatinį ganytojišką dėmesį mūsų šaliai. Šiomis dienomis švenčiamas ir Popiežiškosios šv. Kazimiero lietuvių kolegijos 70-metis. 


Lietuvos vyskupai laukia susitikimo su popiežiumi. Vyskupo Dariaus Trijonio nuotrauka

​Šv. Kazimiero kolegijos įsikūrimas ir veikla Antrą kartą sovietams užimant Lietuvą (1944 m.), visi suprato artėjančią grėsmę Lietuvos Bažnyčiai ir visam kraštui. Matydami artėjančio fronto gaisrus, vyskupai skubiai išsiuntė būrį klierikų į Vokietiją, į Eichšteto seminariją, kad ten tęstų studijas. Po metų, Švento Sosto ir lietuvių dvasiškių rūpesčiu, 20 rinktinių klierikų buvo pasiųsti į Romą su mintimi įkurti Lietuvių Šv. Kazimiero Kolegiją, kuriai vadovautų iš Eichšteto čia jau atvykęs prel. L. Tulaba. Lietuviai laikinai įsikūrė Pietų Amerikos kolegijoje, o paskaitų klausė Grigaliaus universitete, vėliau nupirktas pastatas Casalmonferrato gatvėje Nr. 20, kur 1946-ųjų rudenį visam laikui įsikūrė lietuvių kolegija. Po kelerių metų čia iš Vokietijos atvyko šeimininkauti seserys kotrynietės. 1959-aisiais nupirktas greta esantis pastatas „dvynys“, kuriame įkurti svečių namai „Villa Lituania“, skirti išlaikyti Popiežiškąją lietuvių kolegiją-seminariją. Iki 2012 metų jais rūpinosi Šv. Kotrynos kongregacijos seserys, o nuo 2014-ųjų – Šventosios Šeimos seserys iš Lietuvos. Kolegijos istorijoje yra žymūs du laikotarpiai: pirmasis – nuo įkūrimo iki 1991 metų. Tuomet Romos lietuvių kolegijoje gyveno ir mokėsi klierikai ir kunigai iš lietuvių išeivijos. Baigę studijas, jie grįždavo dirbti vietinėje (užsienio) sielovadoje. Antrasis laikotarpis – nuo 1991-ųjų iki dabar. Lietuvai atgavus nepriklausomybę po 50 metų gyvenimo už geležinės uždangos, Šv. Tėvo pageidavimu ir naujo rektoriaus prel. Algimanto Bartkaus rūpesčiu, į kolegiją atvyko 20 klierikų ir keletas kunigų jau iš nepriklausomos Lietuvos. Namai buvo visiškai apgyvendinti, šeimininkauti juose atvyko Šventosios Šeimos seserys. Pirmajai iš Lietuvos atvykusių klierikų kartai baigus seminariją, buvo nuspręsta (su Šv. Sosto pritarimu) į kolegiją priimti tik kunigus, Lietuvos ar išeivijos vyskupų siunčiamus į Romą, specialiam teologiniam pasiruošimui. Nuo 1945 m. kolegija išleido daugiau kaip 170 kunigų. Tarp jų yra J. E. kardinolas Audrys J. Bačkis, J. E. arkiv. Jonas Bulaitis, J. E. arkiv. G. Grušas, J. E. R. Krikščiūnas, J. E. R. Norvila, J. E. J. Ivanauskas ir J. E. A. Poniškaitis. Parengta pagal Lietuvos vyskupų konferencijos ir villalituania.com informaciją



​​


​ 
 
  algimantasjuoz@gmail.com
   +370 682 19030
   I-V 9:00-17:00
© PigiosSvetaines.lt